Motiejaus Valančiaus Psalmyno vertimo ypatumai muzikos sąvokų aspektu

LTJei protestantų vertėjai Senąjį Testamentą į lietuvių kalbą išvertė XVI a. pab. ( Jono Bretkūno viso Šventojo Rašto vertimas iš vokiškosios Martino Lutherio Biblijos), tai katalikų vertėjai to darbo ėmėsi tik XIX a. II pusėje. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius buvo pirmasis vertėjas, atkreipęs katalikų dėmesį į Senąjį Testamentą ir išvertęs žinomiausią jo knygą – Psalmyną. Tad šis vertimas istoriškai svarbus ir katalikiškosios Šventojo Rašto interpretacijos Lietuvoje aspektu. Įvairiose Senojo Testamento knygose, taip pat ir Psalmyne, gausiai minima muzikos sąvokų, muzikos instrumentų pavadinimų, tačiau jų lietuviškos interpretacijos iki šiol nebuvo sulaukusios mokslininkų dėmesio. Šiuo straipsniu autorė tęsia prieš keletą metų jos pradėtą lietuviškų muzikinių atitikmenų santykio su originalais tyrimą, šį kartą didžiausią dėmesį skirdama būtent Valančiaus Psalmyno vertimo ypatumams. Straipsnyje, apžvelgus lietuviškų Šventojo Rašto vertimų raidą, tiriamos biblinių muzikos sąvokų interpretavimo Valančiaus verstame Psalmyne tendencijos. Valančiaus Psalmyno vertimo (abiejų variantų – neeiliuoto ir eiliuoto) saviti ir bendrieji bruožai įvertinami muzikinės terminijos aspektu ir atsižvelgiant į pačią biblinių muzikos instrumentų semantiką, gretinant instrumentus, minimus originalo tekste ir vertėjo pasirinktame šaltinyje – Vulgatoje. Šis tyrimas kitų lietuviškųjų vertimų kontekste padeda identifikuoti Valančiaus Psalmyno vertimą, kaip mūsų krašto muzikos terminijai svarbų rašytinį šaltinį, ir kaip vieną spalvingiausių lietuviškųjų Psalmyno interpretacijų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šventasis Raštas; Vertimas; Motiejus Valančius; Psalmynas; Muzikos instrumentai; Bible; Translation; Motiejus Valančius; Psalter; Musical instruments.

ENfirst Lithuanian translation of the Old Testament by Protestants was performed in 1590 (translated by Jonas Bretkūnas from the German version by Martin Luther), whereas Catholic Lithuanians made the first attempt to translate part of the Old Testament only as late as in the second half of the 19th c. The bishop of Samogitia, Motiejus Valančius, translated the most popular part of the Old Testament – the Psalter. Thus, Valančius’ translation of the Psalter is important for the Lithuanian history of Catholic interpretation of the Scriptures. In various books of the Old Testament as well as in the Psalter itself, there are many musical notions, names of musical instruments mentioned. Until now, their Lithuanian interpretations have not been in the centre of attention of scholars. This article is the continuation of the author’s research on relation of Lithuanian musical notions with their biblical originals, which was started several years ago. In the article, after a review of the development of Lithuanian translations of the Bible, the tendencies of interpretation of biblical musical notions in Valančius’ Psalter are being analysed. The general and peculiar features of Valančius’ translations (both poetic and nonpoetic) are being evaluated in the aspects of musical terminology, semantics of biblical musical instruments, by comparing the instruments mentioned in the original text and in the translation source (Vulgate). This research, performed in the context of other Lithuanian translations, helps to identify the translation of the Psalter by Valančius as a very important written source of the musical terminology of our country. The translation of the Psalter by Valančius together with the works done by Jonas Bretkūnas (end of the 16th c.) and Antanas Baranauskas (the very beginning of the 20th c.) should be attributed to one of the most colourful Lithuanian interpretations of the biblical text. [From the publication]