Gyva vs medijuota: erdvės, laiko ir kūno transformacijos šiuolaikiniame teatre

LTStraipsnyje aptariama intermedialumo teorijos ir teatrologijos mokslo bendradarbiavimo, imantis teatrinių ir kitų kultūrinių reiškinių, analizės perspektyva. Apibrėžiami intensyvėjančio šiuolaikinių skaitmeninių technologijų panaudojimo teatre nulemti ontologiniai ir su tam tikrų scenos meno fenomenų suvokimu susiję epistemologiniai pokyčiai. Analizuojant naujųjų medijų ekspansijos į teatro sceną problematiką, apžvelgiant su gyvumo ir medijiškumo sąvokomis susijusį teatrologinį diskursą, bandoma atskleisti intermedialių erdvės, laiko ir kūno transformacijų šiuolaikiniame teatre specifiką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvumas; Hipermedijiškumas; Intermedialumas; Kūniškumas mene; Medijiškumas; Corporeality in theatre; Hypermediacy; Intermediality; Liveness; Mediality.

ENArticle discusses the outlook of collaboration between the studies of intermediality and theatre science in questioning and analysing certain theatrical works and other cultural phenomena. It also defines specific shifts of theatre ontology and epistemology related with the increased involvement of modern digital technologies in the practice of contemporary performing arts. By analyzing the problematics of expansion of the New Media to the theatre stage and by focusing on the theatrological discourse on the notions of liveness and mediatisation, the article aspires to discuss the particularity associated with the perceptual transformations of space, time and body in contemporary theatre. [From the publication]