Juozo Miltinio "Makbetas": sceninės William'o Shakespeare'o percepcijos inovacijos

LTStraipsnio tikslas yra apibendrinti lietuviškąją sceninės William’o Shakespeare’o percepcijos istoriją ir išanalizuoti jos pokyčius, kurie atsispindėjo Juozo Miltinio „Makbete“ (1961), vadintame originaliausiu šekspyriniu spektakliu lietuvių scenoje. Jo originalumas yra interpretuojamas kaip iššūkio Shakespeare’o romantizmui – scenos erdvės, scenos herojaus bei sceninės kalbos deromantizacijos – pastanga ir sąlyčio su moderniosios dramos bei egzistencialistinės Shakespeare’o sampratos kontekstais paieškos. Šis posūkis nuo romantizmo interpretuojamas kaip siekis, išnaudojant disharmonijos, savityros, savianalizės ir pan. idėjas, priartinti pasaulinę klasiką prie šiuolaikinės dramos konteksto ir jos egzistencializmo turinio, draudžiamo sovietų teatro kultūroje. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Sceninė percepcija; Tragedija; Tragiškasis herojus; Interpretacija; Koncepcija; Stage perception; Tragedy; Tragic hero; Interpretation; Concept.

ENArticle analyses Juozas Miltinis’ “Macbeth” (1961), one of the most influential Lithuanian performances of the 1960s, and presents it as a theatre piece that signalled a significant break within the Lithuanian tradition of William Shakespeare’s stage interpretation. It discusses innovative qualities of “Macbeth” as being generated by the effort to challenge the canon of W. Shakespeare’s romantic perception, i. e. to de-romanticise / rationalise the modes of stage design, the concept of tragic hero, and the use of scene language. This deviation from romanticism is interpreted as bound up with the resolution (exploiting the ideas of disharmonised, self-distant, self-estranged consciousness, etc.) to draw the world-classic near the contexts of modern drama and its existentialist content, the ones that had their share in the list of forbidden themes in Soviet theatre culture. [From the publication]