State organized language learning for immigrants in Norway : a case study of a selection of local courses

LTSraipsnyje nagrinėjami norvegų kalbos kursai naujai atvykusiems imigrantams Norvegijoje. Tai empirinė studija, pagrįsta besimokančiųjų ir jų mokytojų apklausos analize. Čia piešiamas autentiškas norvegų kalbą besimokančių imigrantų paveikslas, jų įpročiai, kalbos mokymosi motyvai, sunkumai ir pasiekimai. Duomenų analizė taip pat atskleidžia stiprias ir silpnesnes norvegų kalbos mokymo imigrantams puses. Straipsnyje trumpai pristatoma, kaip Norvegijoje organizuojamas kalbos mokymas, kokias teises ir įsipareigojimus imigrantai bei prieglobsčio gavėjai turi siekdami išmokti šalies kalbą. Duomenys iš Norvegijos duomenų bazės Vox (Norvegijos mokymosi visą gyvenimą agentūros prie Norvegijos mokslo ir tyrimų ministerijos), vaizdžiai iliustruoja imigrantų mokymosi rezultatus. Straipsnio tikslas yra pristatyti Norvegijos patirtį rengiant retai mokomos norvegų kalbos kursus didelėms ir įvairioms imigrantų grupėms iš viso pasaulio. Studija atskleidė, jog net ir nesant griežtiems reikalavimams, didžioji dauguma imigrantų renkasi kalbos studijas savanoriškai ir sąmoningai, idant pagerintų savo įsidarbinimo bei integracijos Norvegijoje galimybes. Duomenys iš Pabėgėlių priėmimo centro Lietuvoje ir Norvegijos imigracijos direktorato rodo, kad imigrantų srautai į Norvegiją ir į Lietuvą labai skiriasi. Į Norvegiją kasmet atvyksta tiek imigrantų iš viso pasaulio, kiek į Lietuvą per dešimt metų. Nepaisant dabartinių tendencijų, situacija Lietuvoje gali greitai pasikeisti ir ją gali užplūsti imigrantų banga iš viso pasaulio, kuriems labai reikės vietinės retai pasaulyje mokomos lietuvių kalbos. Dėl to straipsnis turėtų būti įdomus mažesnių šalių edukologams, dėstytojams, mokytojams ir politikams, kurie norėtų sužinoti, kaip tokius kursus organizuoti, kaip mokyti ir sutikti tokias gausias gretas besimokančiųjų iš užsienio ir ko galima iš jų tikėtis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Norvegų kalba; Imigrantai; Kalbų mokymas; Tarpkultūrinė komunikacija; Norwegian language; Norsk kurs; Immigrants; Language teaching; Intercultural communication.

ENArticle examines official Norwegian language courses that are currently being offered to immigrants arriving in Norway. Such courses have in recent years been made available on a large scale, due to the significant increase of immigration to the country. The article will give an account of how such courses are organized, what groups of immigrants they are aimed at, and how these courses are regulated by law. Furthermore, it will describe the actual users of the courses, the results they achieve and how these results correlate to such factors as for instance national background, linguistic habits and overall motivation. The parts of the article dealing with such topics are based on a survey carried out among participants in a selection of randomly chosen courses over a couple of months in 2011. In order to better describe the strengths and weaknesses of the Norwegian approach to organizing language courses for immigrants, the data from the survey is supplemented with information from the Vox database. This is a publicly accessible database provided by the Norwegian Agency for Lifelong Learning, an agency of the Norwegian Ministry of Education and Research, consisting of both basic information about participants of language course and their results. The results from a survey done on teachers who are in charge of courses are also demonstrated. After presenting and discussing information drawn from this database and our own study, the Norwegian way of organizing official language courses is briefly discussed and compared to the way such challenges are met in Lithuania. The overall aim of this is to extract knowledge from the experiences gained by the Norwegians while implementing official language courses for adult immigrants. The type of language learning that these courses provide is to a certain extent in demand in most countries, and the connection between local language skills and good integration is a well-established scientific fact.As a consequence, the experiences gained in this field in Norway might be of interest in most countries faced with immigration and the challenge of integrating immigrants successfully into society. Such countries could also be said to include Lithuania. [From the publication]

• Adult newcomers' difficulties in learning Lithuanian: an ethnographic case study : disertacija / Janete Zygmantas. Vilnius, 2011. 261 p.
• Sociokultūrinio konteksto svarba mokant užsieniečius lietuvių kalbos kaip svetimosios / Vaida Buivydienė, Regina Žukienė. Kalbų studijos. 2006, Nr. 9, p. 71-76.