LTPo kovo 11-osios palaipsniui paplito dviejų Lietuvos Respublikų išskyrimas Lietuvos valstybės raidoje: I Respublika (1918-1940), II Respublika (1990-2005). Straipsnio autoriaus nuomone dviejų Respublikų koncepcija faktiškai akcentuoja dabartinės Lietuvos valstybės diskontinuitetą ir šiuolaikiškumą. Dėl objektyviai „silpno“ santykio su Lietuvos Didžiąją Kunigaikštyste, šioje schemoje laikotarpiui iki XVIII a. pabaigos iš esmės nelieka vietos, nors svarbiausi konstituciniai valstybės aktai akcentuoja valstybingumo, teisės tradicijų tęstinumą ir perimamumą. Teisinių, politinių ir istorinių diskursų disharmonija rodo, jog tiek tarpukario, tiek šiuolaikinė lietuviška istorinė savimonė šiuo aspektu yra ambivalentiška ir selektyvi. Trijų Respublikų schema – I Respublika (iki XVIII a. pab.), II Respublika (1918-1940 m.), III Respublika (1990-2005 m.) būtų tikslesnė, tačiau, kaip ir Lenkijoje, sunku išvengti dviprasmybių nustatant I Respublikos pradžią – tektų paradoksaliai ją sieti su valstybės pradžia (XIII a.), ar ne mažiau paradoksaliai – su luominio parlamentinio rėžimo pradžia (XVI a. pr.). Dėl vienokio ar kitokio pažeidžiamumo, ypač lietuviško „Respublikos“ termino prasminio siaurumo, bei dėl nesugebėjimo integruoti monarchinio lietuviškojo valstybingumo (XIII–XV a.) laikotarpio, autorius svarsto galimybę „respublikinę schemą“ keisti prasmiškai neutralesne bei universalesne triada: Pirmoji Lietuvos valstybė (XIII–XVIII a.), Antroji Lietuvos valstybė (1918–1940 m.), Trečioji Lietuvos valstybė (1990–2005 m.).Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Respublika; Lietuvos valstybė; Tęstinumas; Politinė istorinė simbolika.
ENAfter 11 March singling out two Republics of Lithuania in the development of the Lithuanian State became common: Republic I (1918-1940), Republic II (1990-2005). In the opinion of the present author the conception of two republics actually accentuates discontinuity and up-to-datedness of the current Lithuanian State. Due to an objectively “weak” relation with the Grand Duchy of Lithuania, the period until the end of the 18th century found no place in this scheme though the basic constitutional acts accentuate continuity and succession of the statehood and traditions of law. Disharmony of juridical, political and historical discourses shows that from both inter-war and modern Lithuanian historical self-awareness is ambivalent and selective. The scheme of three Republics – Republic I (until the end of the 18th century), Republic II (1918-1940), Republic III (1990-2005) would be more accurate, however, as in Poland, it is difficult to avoid ambiguities in determining the beginning of Republic I – we would have to relate it to the beginning of the state (the 13th century) or to the beginning of the estate parliamentary regime. Because of a certain vulnerability, especially to the semantic narrowness of the term “Republic”, as well as due to inability to integrate the period of monarchic Lithuanian statehood, the author considers a possibility to replace the “republican scheme” with semantically more neutral triad: the First Lithuanian State (the 13th – the 18th century), the Second Lithuanian State (1918–1940), the Third Lithuanian State (1990–2005).