Baltic palaeocomparativism and the idea that Lithuanian is a neo-Latin language
LT16-ame amžiuje gyvenęs humanistas Venceslaus Agrippa žinomas dėl savo lingvistinių idėjų. Jo intelektualinė veikla priklausė tam pačiam humanistiniam judėjimui, kuris vyko Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje ir kuris propagavo viešojo ir kultūrinio gyvenimo lotynizacijos idėją. Tokie humanistai kaip Agrippa stengėsi akcentuoti lotynų ir lietuvių kalbų sąsajas ir siekė parodyti šių dviejų kalbų panašumą. Labiausiai žinomas buvo Agrippos tėvas Michalas Lituanas (Michalo Lituanus, gyvenęs apie 1490–1560 m.) ir Augustinas Rotundas (Augustinus Rotundus, gyvenęs apie 1520–1582 m.). Straipsnyje aptariamos Agrippos idėjos apie lingvistinius lotynų ir lietuvių kalbų ryšius. Agrippa teigė, kad senovėje lietuviai šnekėję lotynų kalba, kadangi daugelis lietuvių kalbos žodžių išlaikę kai kuriuos lotynų kalbos elementus. Straipsnis analizuoja Agrippos aiškinimą apie kalbos evoliuciją Lietuvoje. Akcentuojamos paralelės tarp Lietuvos ir Italijos, kurias Agrippa interpretavo kaip akivaizdų ryšį tarp lotynų ir lietuvių kalbų. Lietuvių kalba kilo iš lotynų kalbos ir šią praeityje senieji lietuviai vartojo panašiai kaip Italijoje, o italų kalba taip pat kilo iš lotynų. Greta argumentų apie bendrus papročius ir bendrą kalbą Agrippa taip pat kalba apie lietuvių ir italų bendrystę. Savo idėjomis Agrippa siekė užfiksuoti ne tik kultūrinį panašumą, bet ir lietuvių ir italų charakterių ir psichologijos vienodumus. Agrippos atvejis reikšmingas ir platesniame Europos kontekste, kadangi skleidžiama lingvistinė idėja sutapo su Biondo Flavio (1392–1463) Italijoje ir Bernardo Aldereto (Bernardo Alderette, 1565–1645) idėjomis. Tad Agrippa reikšmingai prisidėjo prie istorinės kalbotyros sukūrimo.Reikšminiai žodžiai: Baltai; Baltų kalbų lotynų teorija; Diachroniniai tyrimai; Humanistinis judėjimas; Lotynizacija; Lotynų kalba; Naujoji lotynų kalba; Paleokomparatyvizmas; Venceslaus Agrippa; Venclovas Agripa; Balts; Diachronic investigation; Humanistic movement; Latin Theory of the Baltic languages; Latin language; Latinization; Neo-Latin language; Palaeocamparativism; Venceslaus Agrippa.
- Case-studies from earliest Baltic linguistics (16th century) / Pietro U. Dini. Languages and identities: CLIOHnet student conference, 2005. 2006, p. 41-55.
- Spät-Altpreußisch. Zur Definition eines möglichen spät-altpreußischen corpus / Pietro U. Dini. Baltistica. 2009, t. 44, Nr. 2, p. 325-333.
- Towards a Baltic linguistics historiography? / Pietro U. Dini. Journal of multilingual & multicultural development. 2005, Vol. 26, iss. 5, p. 469-473. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010. P. 199-202.
