LTTyrimo tikslas – išsiaiškinti svarbesnius lietuvių kalbos ritmo rodiklius, susijusius su garsinių segmentų trukme ir juos palyginti su prototipiškų kirtinio (anglų), skiemeninio (ispanų) ir morinio (japonų) ritmo kalbų duomenimis. To siekiama dviem būdais: a) matuojant ir lyginant skiemenų ir tarpkirtinių intervalų trukmę, b) pasinaudojant kitų mokslininkų pasiūlytais akustiniais koreliatais. Atliktas tyrimas rodo, kad lietuvių skaitomoje kalboje skiemenų ir pėdų bei tarpkirtinių intervalų trukmė gana nemažai įvairuoja. Tad šių vienetų izochronijos idėjos nepatvirtina ir lietuvių kalbos duomenys. Akustinių koreliatų, susijusių su trukme, analizės rezultatai gana prieštaringi ir jais remiantis lietuvių kalbos negalima priskirti prie kurios nors ritmo grupės. Galima sakyti, kad tirtieji lietuvių kalbos pavyzdžiai užima tarpinę padėtį tarp kirtinio ir skiemeninio ritmo kalbų hipotetinių rodiklių, ir tikrai skiriasi nuo japonų (morinio ritmo) kalbos. Be abejo, kalbos ritmiškumas susijęs su laiku, išskirtiniai garsinės kalbos elementai pasikartoja tam tikrais laiko intervalais. Vis dėlto trukmė ar akustiniai koreliatai, orientuoti į segmentų trukmę, neturėtų būti vienintelis kalbos ritmo tyrimo objektas. Ateityje pirmiausia reikėtų daugiau dėmesio skirti audiciniams lietuvių kalbos tyrimams ir bandyti nustatyti, kas sukuria ritmiškumo įspūdį, išsiaiškinti, ar egzistuoja šalutiniai ritminiai kirčiai, koks yra kirčio, klitikų vaidmuo kalbos sraute, kaip elgiamasi su kirčių sangrūdomis. Tada nagrinėti akustines sakytinės kalbos ypatybes ir, žinoma, ne tik kiekybės, bet ir intensyvumo bei pagrindinio tono pokyčių dėsningumus.Reikšminiai žodžiai: Akustinis ritmas; Kirtinis ritmas; Skiemeninis kirtis; Rhythm; Lithuanian speech.
ENAim of this research was to establish features of rhythm of the Lithuanian speech, which are related to the duration of segments. The investigation was based on a data corpus consisting of 5 professional speakers (3 male and 2 female) who read 10 minute extracts from classical novels. The research consists of two parts. At first, the duration of the syllables, feet and interstress intervals was calculated and compared. Afterwards, the standard deviation of duration of consonant intervals (ΔC), percentage of vocalic intervals (%V), variation coefficient of consonant intervals (varcoC), pairwise variability indexes (PVI), and Control vs. Compensation Indexes (CCI) were counted. The results of the investigation showed that the duration of syllables, feet and interstress intervals is not equal. The major part (91%) of the syllables and the fragments from the beginning of one vowel till another vowel fit into the interval of 200 ms (from 80 to 280 ms). The feet from 210 ms to 600 ms dominate the studied material. They comprise about 75%.This interval is too long, so the duration of the feet as well as the syllables is really not equal. Stressed syllables are also located at varying intervals. The length of 75% of interstress intervals is from 110 ms to 500 ms. Consequently, the duration of syllables or feet, or interstress intervals is not fundamental and, certainly, not the only feature of rhythmicity of the Lithuanian speech. The results of the analysis of acoustic metrics, which are related to the duration of vocalic and consonantal segments, showed a difference between Lithuanian and Japanese in many cases. However, it cannot be determined which language rhythm is closer to Lithuanian: syllable-timed or stressed-timed. The data of the analyzed Lithuanian fragments showed that ΔC varied from 42 to 54, %V – from 41 to 45, varcoC – from 43 to 55. They cover the whole range inherent to stressed-timed and syllable-timed languages.Therefore, according to ΔC, %V, varcoC and the two-dimensional graphs of these metrics, the Lithuanian language is in an intermediate position between the two types of rhythm classes. rPVI (from 45 to 55) suggests syllabic timing, while nPVI (from 42 to 49) allows moraic timing of the Lithuanian speech. In conclusion, the duration or the acoustic correlates focused on duration of segments should not be the only research object of speech rhythm. It is necessary to perform perceptual experiments of Lithuanian and establish aspects which create the impression of speech rhythmicity, to determine the existence of secondary rhythmical stress, weight of clitics, stress retraction under clash, and possibly examine patterns of change of intensity and fundamental frequency. [From the publication]