Balto-Slavic personal pronouns and their accentuation

LTPagrindinis skirtumas tarp Kapovićiaus ir mano rekonstrukcijos yra didelis skaičius dubletų, kuriuos jis mano buvus atitinkamose prokalbėse. Manytina, kad dauguma šių variantų yra antriniai ir neturėtų būti datuojami prokalbės laikais. Formų 1 pl. *noʔs ir 2 pl. *woʔs akūtas yra ne „monosilabinio pailgėjimo“ rezultatas, o kilęs iš pirminio nulinio balsių kaitos laipsnio formose ide. acc. *nsme ir *usme. Kapovićiaus hipotezė apie ide. subfoneminį pailgėjimą, sukėlusį akūtą vienskiemenėse įvardžių formose, turi būti atmesta. Baltų-slavų prokalbėje įvardžių paradigmų formos buvo kirčiuojamos pirmajame skiemenyje. Be to, pirmame skiemenyje kirčiuotos ir įvardžių grupės, pvz., pr. ēnmien ‘į mane’, prēimans ‘pas mus’, pērwans ‘jums’, taip pat r. tudá, ottúda ‘iš ten’, nel’zjá, donél’zja ‘kiek galima’, ukr. mené, do méne ‘iki manęs’, s.-kr. vráta, nà vrāta ‘ant durų’ (kirtis antrajame skiemenyje visais atvejais dėl Dybo dėsnio). Tokios distribucijos pėdsakų galima rasti serbų-kroatų, slovėnų, s. rusų, vid. bulgarų, polabų kalbose. Kadangi slavų įvardžiai priklauso akcentinėms paradigmoms a ir b, bet ne c, juose niekada nebūna pirminės krintančiosios priegaidės. Kapovićius klaidingai mano cirkumfleksą buvus praslavų formose *ty, *my, *vy. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltų-slavų prokalbė; Asmeniniai įvardžiai; Kirčiavimas; Mate Kapović; Personal pronouns; Accentuation; Mate Kapović.