Kultūrinio išprusimo veiksnio iškilimas XXI a. karinėje diplomatijoje

LTBeveik visada diplomatijos objektai apima valstybių užsienio ir vidaus politikos, teisinės sistemos ir praktikos, ūkinius ekonomikos ir saugumo klausimus. Retkarčiais švietimas ir meninė veikla taip pat įtraukiama, kaip antraeilės ar net trečiaeilės (nereikalaujančios skubos ir didelių išteklių) pagal svarbą sritys. Tačiau visuose diplomatijos objektuose vienas veiksnys, ar, veikiau, įrankis, yra gyvybiškai svarbus – tai kultūrinis išprusimas, kuris, be kita ko, veikia ir kaip savotiškas saugiklis, kad diplomatų (ar, jiems patarus, politikų) nebūtų kas nors pasakyta ar pasielgta netaktiškai, o gal net žalingai jų atstovaujamai pusei. Civilinėje diplomatijoje kultūrinis išprusimas jau tapo beveik norma, ypač didžiųjų valstybių diplomatinėje praktikoje, – tereikia prisiminti amerikiečių diplomatus, kurių daugelis gana laisvai kalba šalies, kurioje tuo metu tarnauja, kalba. O kokia padėtis karinėje diplomatijoje? Juk, kaip teigia I. Skeltonas ir J. Cooperis (abu JAV Atstovų Rūmų nariai), „kovinė brigada nebūtų dislokuota priešiškoje teritorijoje be žemėlapių. Kultūriniai tikėjimai yra tokie pat svarbūs, kaip ir landšafto ypatumai. Karinis vienetas taip pat turėtų turėti šias koordinates“. [Ištrauka, p. 51]Reikšminiai žodžiai: JAV; Karas; Karinė diplomatija; Konfliktas; Kultūrinis išprusimas; Kultūrinis raštingumas; Orientalizmas; Conflict; Cultural awareness; Cultural literacy; Cultural sophistication; Military diplomacy; Orientalism; US; War.