The Role of human resources and their management in the establishment of sustainable competitive advantage

LT[...] Pastarąjį dešimtmetį vadybos literatūroje ir praktikoje, vis dažniau plėtojant organizacijos pasiekimus, svarbiausi yra žmogiškieji ištekliai ir jų valdymas. Taip pat pažymėtina, jog strateginio valdymo literatūroje vis dar plačiai diskutuojama, kas iš tiesų sudaro ilgalaikio konkurencinio pranašumo pagrindą – žmogiškieji ištekliai ar efektyvus jų valdymas. Straipsnio tikslas – atskleisti žmogiškųjų išteklių ir jų valdymo vaidmenį, kuriant ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Tyrimo metodas – mokslinės literatūros analizė ir sintezė. Žmogiškųjų išteklių svarba organizacijoje. Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje strateginio valdymo literatūroje susiformavo ištekliais pagrįstas strateginių sprendimų priėmimo požiūris (angl. resource-based view). Šio požiūrio šalininkai teigia, jog esminį vaidmenį, kuriant konkurencinį pranašumą, vaidina ne konkurencinė pozicija rinkoje, o organizacijos ištekliai ir gebėjimai (Barney, 1991; Grant, 1991, 1998). Remiantis Grant (1998) tipologija, pastarieji yra skirstomi į materialius (finansiniai bei fiziniai), nematerialius (organizacijos kultūra, reputacija ir technologijos) ir žmogiškuosius. Nors visos šios išteklių grupės yra svarbios užtikrinant organizacijos veiklos sėkmę, didžiausias dėmesys pastaruoju metu tiek praktikoje, tiek teorijoje yra skiriamas žmogiškiesiems ištekliams (Ulrich ir Lake, 1991; Pfeffer, 1994; Wright ir kt, 1994,1.1). [...].Straipsnio pabaigoje formuluojama išvada, jog tiek žmogiškieji ištekliai, tiek jų valdymas kuria organizacinę vertę ir padeda spręsti itin greitai kintančios globalios verslo aplinkos problemas. Taip pat pažymėtina, jog žmogiškųjų išteklių vertė priklauso ne tik nuo organizacijos ar verslo šakos, bet ir nuo tam tikrų nacionalinių veiksnių: politinės, ekonominės bei švietimo sistemos. Todėl žmogiškųjų išteklių valdymas turėtų būti traktuojamas kaip strateginė organizacijos veikla, derinama su bendra verslo ar korporatyvine strategija. Be to, pažymėtina, jog vienas konkurencinio pranašumo šaltinis nėra pakankama organizacijos ilgalaikės sėkmės sąlyga, todėl organizacijoms patartina derinti skirtingus šaltinius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žmogiškieji ištekliai; Žmogiškųjų išteklių valdymas; Ištekliais pagrįstas požiūris; Konkurencinis pranašumas; Human resources; Human resource management; Resource-based view; Competitive advantage.

ENThere is an ongoing debate in research over the source of organisational competitive advantage. Strategy theorists have looked for it in both external and internal environments of business. However, given such challenges of the global business world as the need to increase productivity, expand into global markets, implement new technologies, attract and retain high-performing workforce (Burke, 2005), and the fact that traditional sources of competitive advantage (e.g. natural resources, access to financial resources, economies of scale, etc.) no longer suffice (Pfeffer, 1994), growing relevance has recently been attributed by both researchers and practitioners to human resources and their management. However, there is no consensus in scientific literature as to what in particular serves as a source of competitive advantage – the possession of unique and valuable human resources, or their effective management. Drawing on prior research, this paper is aimed at further developing the dispute by looking into the role of human resources and their management in the enhancement of organisational effectiveness.First, to unravel the centrality of human resources in the organisation, this paper draws mainly on the propositions of the resource-based view, which, contrary to the external environment approach, suggests that organisational resources and capabilities serve as a strategic foundation for the organisation (Barney, 1991; Grant, 1998). The paper also looks into the features of human resources which make them of strategic value for an organisation: human resources qualify for a source of competitive advantage, for they possess specific features which make them valuable, rare, inimitable, dynamic, etc. To better disclose the role of human resources in the organisation, the paper also juxtaposes different approaches to the very concept of 'human resources'. Respectively two strands of the concept definitions are discussed: generalist (Wright et al, 1994; Fisher et al, 2006; etc.), and distinctive (Barney, 1995; Grant, 1998; Kamoche, 1999). Next, the paper provides some insights on the high relevance of human resource management in the enhancement of organisational effectiveness. [...]. [From the publication]