Конструированиеисторической идентичности в советской русской литературе Литвы

LTStraipsnyje tiriamos istorinio identiteto apraiškos ir jo konstravimo būdai sovietinio laikotarpio Lietuvos grožinėje literatūroje rusų kalba. Normatyvinio pobūdžio socrealizmo literatūros vaidmuo buvo ideologinių tiesų perteikimas ir iliustravimas, taip pat konkrečių istorinio identiteto formų raiška. Tirtuose almanacho „ Советская Литва“ („Tarybų Lietuva“), žurnalo „Литва литературная“ („Literatūrinė Lietuva“) prozos, dramos, poezijos kūriniuose ir kituose grožiniuose veikaluose, pasirodžiusiuose maždaug iki 1985 metų, atsispindi sovietinis Lietuvos istorijos modelis, kuriame ypač išsiskiria sovietizacijos periodas (taip vadinama socialistinė revoliucija 1940 m.), lydimas mitingų ir kovos prieš liaudies priešus ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpis (Didysis Tėvynės karas; lietuvių kova kartu su rusais ir kitų SSRS tautų atstovais prieš išorės priešus – vokiečių fašistus). Tarpukario nepriklausoma Lietuvos valstybė minima tik fragmentiškai – šis tamsus „buržuazinis“ laikotarpis pateikiamas kaip kontrastas šviesiai socialistinei realybei. Realios praeities asmenybės – XIX a. tautinio atgimimo kovų herojai (Z. Sierakauskas), pažangių visuomeninių ir kūrybinių idėjų skleidėjai (A. Mickevičius, filomatai, I. Lelevelis) – sovietinio laikotarpio literatūroje tampa kaip siektinas pavyzdys iškeliamų XX a. pradžios komunizmo veikėjų (F. Dzeržinskio, J. Smuševičiaus, J. Vareikis) pirmtakais, bendraminčiais ir sąjungininkais. Dabartis vaizduojama kaip klasių ir tautinių kovų rezultatas. Antrojoje 9–ojo dešimtmečio pusėje randasi bandymai ieškoti naujo santykio su praeitimi.Reikšminiai žodžiai: Grigorijus Kanovičius; Istoriniai personažai; Istoriniai įvykiai; Istorinis identitetas; Istorinė tapatybė; Naracijos tipai; Naratyvas; Sovietinė rusų literatūra; Tematika; Grigory Kanovich; Historical events; Historical figures; Historical identity; Narrative; The soviet Russian literature; Topic; Types of narratives.

ENThe article investigates the manifestations of historical identity and the ways that it was constructed in Lithuanian fiction written in Russian language during the Soviet period. The role of social realism literature of normative nature was to convey and illustrate ideological truths, as well as the expression of concrete forms of historical identity. In the investigated prose, drama and poetry works from the almanac "Советская Литва" ("Soviet Lithuania") and magazine "Литва литературная" ("Literary Lithuania") as well as in other fictional works published until 1985, the Soviet model of Lithuanian history is reflected, in which the sovietisation period is particularly distinguished (the so-called Socialist Revolution in 1940), accompanied by rallies and fighting against the enemies of the people, as well as the period of World War II (Great Patriotic War; Lithuania's battle with the Russians and representatives of other nations of the USSR against external enemies - the German fascists). The independent Lithuanian state of the interwar period is only mentioned in a fragmented manner - this dark "bourgeois" period is presented as a contrast to the bright socialist reality. In the literature of the Soviet period, real personalities of the past – heroes of the national revival battles of the 19th century (Zygmunt Sierakowski), spreaders of the advanced social and creative ideas (Adam Mickiewicz, the Philomaths, The Philomaths, Lelewel) – become an example that needs to be followed, the precursors and allies of the communists of the beginning of the 20th century (Felix Dzerzhinsky, Yakov Smushkevich, Justinas Vareikis). The present time is depicted as the result of class and national struggles. In the second half of the 1980s there are attempts to find a new relationship with the past.

• Miestiečių kultūrinis tapatumas / Eugenija Krukauskienė. Filosofija. Sociologija. 2002, Nr. 1, p. 40-46.
• К истории Виленского содружества поэтов / Павел Лавринец. Literatūra. 2002, t. 44 (2), p. 63-76.