Medicina, etika ir teisė apie žmogų iki gimimo
LTMokslinėje monografijoje nagrinėjama žmogaus iki gimimo problematika medicininiu, etiniu ir teisiniu aspektais. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais atskleidžiama embriono genetika, vaiko prenatalinė raida, moters organizmo pokyčiai nėštumo metu ir nėštumo nutraukimo įtaka moters psichinei sveikatai. Iš krikščioniškosios antropologijos pozicijų ir grindžiant prigimtiniu įstatymu vertinamas žmogaus atsiradimas nuo apvaisinimo momento, nagrinėjamos nėštumo nutraukimo priežastys, aptariami moraliniai aborto aspektai. Monografijoje išgryninti pagarbos žmogaus gyvybei ugdymo principai, kurie turi ne tik mokslinę, bet ir pritaikomąją reikšmę, bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinį vertinant pagarbos žmogaus gyvybei aspektu. Taip pat šiuo požiūriu išryškinti dviejų skirtingų procesų - lytinio švietimo ir lytiškumo ugdymo - principiniai skirtumai. Pradėto, bet dar negimusio vaiko teisinis statusas analizuojamas teisinio mąstymo kaitos kontekste. Visų pirma atsakymų ieškoma antikinėje ikikrikščioniškoje kultūroje bei teisėje, bandant rekonstruoti romėnų teisės požiūrį į negimusįįį ir kartu pateikiant šio požiūrio sąsajas su šiuolaikine teise. Antra, negimusio vaiko statusas šiuolaikinėje teisėje nagrinėjamas atsižvelgiant į dinamiškus teisinės minties pokyčius pastaraisiais dviem šimtmečiais, kai romėnų požiūris, grįstas prigimtine teise, buvo defragmentuotas ir nustelbtas teisinio pozityvizmo. [Anotacija knygoje]Reikšminiai žodžiai: Embrionas; Moteris; Prenatalinė etika; Negimęs vaikas; Antika; Moderni kultūra; Embryo; Woman; Prenatal ethics; Unborn child; Antiquity; Modern culture.
- Ar baudžiamosios atsakomybės taikymas motinai už gimusio gyvybingo naujagimio sveikatos sutrikdymą, kai neteisėti veiksmai, sukėlę padarinius sveikatai, atlikti vaisiui esant įsčiose, nepažeidžia jos teisės į privatų gyvenimą? / Benas Pečetauskas. Teisės apžvalga 2022, Nr. 2(26), p. 161-185.
- Ar iki 22-os nėštumo savaitės neišgyvenusio žmogaus vaisiaus palaikų sunaikinimas kartu su medicininėmis atliekomis nepažeidžia teisės būti oriai palaidotu? / Rosita Dulinskaitė. Teisės apžvalga 2019, Nr. 1(19), p. 2-22.
- Baudžiamoji atsakomybė už gimusio gyvybingo vaiko sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo / Aurelijus Gutauskas. Teisės apžvalga 2021, Nr. 1(23), p. 144-163.
- Human dignity as a universal moral dimension of the preparation of youth for marriage and family life / Birutė Obelenienė, Andrius Narbekovas. Strengthening families / ed. by J. Stala, J. Garmaz. Kraków: The Pontifical University of John Paul II in Krakow Press, 2016. P. 97-108.
- Institucijų reikšmė visuomenei, šeimai ir asmeniui / Mindaugas Verbickas, Kazimieras Meilus. Soter. 2014, 49 (77), p. 87-100.
- Model parameters to helping women in crisis pregnancy: specialists’ view / Aiste Vareikyte. New trends and issues proceedings on humanities and social sciences. 2016, vol. 2, iss. 6, p. 66-74.
- Moters konsultavimo būtinybė prieš nėštumo nutraukimą siekiant užtikrinti laisvo ir informuoto sutikimo sąlygą / Birutė Obelenienė. Soter. 2018, 67 (95), p. 73-84.
- Nevaisingumo gydymo ir pagalbinio apvaisinimo taikymo vertinimas žmogaus orumo aspektu / Birutė Obelenienė, Andrius Narbekovas, Aušra Marija Obelenytė. Soter. 2016, 57 (85), p. 43-59.
- Pagalbos poreikis moterims krizinio nėštumo metu : retrospektyvus tyrimas / Aušrelė Krunglevičiūtė, Birutė Obelenienė. Soter. 2013, 48 (76), p. 115-128.
- Surogatinės motinystės iššūkis vaiko orumui: nuo dovanos iki produkto / Andrius Narbekovas. Logos (Vilnius). 2022, 111, p. 185-192.
- Tėvo atsakas į krizinį nėštumą: gydytojų akušerių ginekologų, psichologų ir abortą patyrusių moterų nuomonių tyrimas / Aistė Vareikytė, Kęstutis Pukelis. Soter. 2015, 55 (83), p. 71-82.
- Žmogaus teisės į gyvybę apsaugos iki gimimo problemos Lietuvoje: konstitucinė ir kanoninė perspektyvos / Vytis Turonis. Soter. 2023, 86 (114), p. 19-41.
