Gamtinės aplinkos poveikis etnogenezės procesams Lietuvoje

LTKraštovaizdis, kaip sistema, ir žmonių bendruomenė, kaip posistemė šioje sistemoje, kartu sudaro grįžtamaisiais ryšiais susietą integralią visumą - tam tikro hierarchinio lygmens antropogeocenozę. Bene stabiliausia, aiškiausiai išsiskirianti žmonių bendruomenė yra etnosas. Tad šio hierarchinio lygmens antropo-geocenozes tiktų vadinti etnogeocenozėmis. Kultūrinių-etninių darinių ir juos formuojančios geografinės aplinkos sisteminius ryšius, pačias sistemas, tiesa, įvardydami jas skirtingais terminais, tyrinėjo nemažai garsių pasaulio mokslininkų (Abruzzi, 1982; Gumiliov, 1990; Murdock, 1993). Jų tyrimo objektais buvo erdviškai gerokai didesnės, labiau išreikštos teritorijos ir gana skirtingais kultūriniais bruožais pasižymintys etniniai dariniai. Mažiau dėmesio buvo skiriama mažesnių, genetiškai artimų, bet tuo pat metu morfologiškai gana skirtingų kraštovaizdžio tipų ir į juos integruotų etninių darinių variantiškumo bei integralumo laipsnio tyrimams. Lietuvos kraštovaizdžių ir į juos buvusių daugiau ar mažiau integruotų senųjų etninių darinių variantiškumas - idealus tyrimų objektas šiuo aspektu. Rimtesnių darbų šia tematika Lietuvoje nebuvo. 1992 m. VU GMF Bendrosios geografijos katedroje šia tema buvo apgintas diplominis darbas (Tučas, 1992), tačiau jis toliau nebuvo plėtojamas. Svarbu pažymėti, kad plačiąja prasme prie geo-socionomikos, kaip teritorijos taikomųjų tyrimų krypties, sociumo, kaip integralios kraštovaizdžio sferos (sociosferos, antroposferos), teorinio apibrėžimo, naujo integralaus požiūrio į kraštovaizdį suformulavimo daug prisidėjo Lietuvos integralaus kraštovaizdžio mokyklos atstovo P. Kavaliausko darbai (Kavaliauskas, 1992).Geografinės aplinkos svarbą individo, sociumo raidai, etnogenezės procesams savo darbuose nuolat akcentuoja geografai V. Daugirdas, F. Kavoliutė, archeologai J. Genys, A. Girininkas, V. Žulkus (Daugirdas, 2002; Kavoliutė, 2000, 2004; Genys; 1989; Girininkas, 1994; Žulkus, 2004). Šio straipsnio pirmojoje dalyje, pasitelkdamas sisteminės analizės metodą, peržvelgsiu dabartinės Lietuvos teritorijoje egzistavusių etnogeocenozių susidarymo ypatumus, jų raidą. Pateiksiu ir kultūrinių-etninių darinių genetinės tipologijos bei jų indeksacijos sistemą. Antrojoje dalyje, chronologiškai apsiribodamas I tūkstantmečiu po Kr., bandysiu paaiškinti akivaizdžią etninės divergencijos priklausomybę nuo Lietuvos kraštovaizdžio variantiškumo. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Akmens amžius; Archeologija; Archeologinės kultūros; Bronzos amžius; Enogenezės procesai; Etnogenezė; Gamta; Gamtinė aplinka, etnogenezė, Lietuva; Geležies amžius; Kultūra; Lietuvos istorija; Priešistorė; Archaeological cultures; Archaeology; Bronze Age; Culture; Ethnogenesis; Ethnogenetic processes; Ethnogeocenosis; Geographic environment; Iron Age; Lithuania; Lithuanian history; Natural environment ethnogenesis, Lithuania; Nature; Przehistory; Stone Age.

ENThe article focuses on the main ways of development and expression in applied spheres of landscape technogenic morphology as part of the landscape sciences' system. The theoretical grounds of distinguishing the system of territorial units are given. The technomorphological regionalization of Lithuania is presented. The ways of applying landscape technogenic morphology in the landscape design process are given in the context of geographical and architectural landscape design paradigms comprising different landscape design criteria. The landscape planning models for natural, agrarian and urban landscape types are presented. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Archeologija / Archaeology