Children, individuality, family : discussing assisted reproductive technologies and adoption in Lithuania

LTStraipsnyje analizuojamas visuomenės požiūris į naujas reprodukcines technologijas, nagrinėjama, kaip vertinami nevaisingumo priežasčių sprendimai. Aptarus dirbtinių reprodukcinių technologijų ir įvaikinimo pasirinkimus, tyrinėjama tėvų ir vaikų santykių problematika. Pagrindiniai tyrimo objektai – vaiko gimimo samprata, socialiniai ir teisiniai tėvystės aspektai, įgimtų bruožų, įgimtumo ir genetinio paveldimumo suvokimas. Vaikai sukuria šeimos tarpusavio ryšį, tačiau vyrauja požiūris, kad vaikai, kurie įvaikinami arba sulaukiami po dirbtinio apvaisinimo, yra svetimi šeimos nariai. Straipsnyje apibendrinami tarptautinio projekto „Visuomeninis genetikos supratimas: tarpkultūrinis ir etnografijos naujosios genetikos ir socialinės tapatybės tyrimas“ (2002–2004) metu surinkti duomenys, taip pat aptariama Kuršėnų gyventojų apklausa. Straipsnyje atskleidžiama, kad naujas reprodukcines technologijas ir įvaikinimą visuomenė vertina prieštaringai. Kuršėnų gyventojai vaiką vertina kaip didžiausią poros turtą, bet pabrėžia, kad jis duotas gamtos, likimo ar Dievo; gali būti planuojamas, tačiau natūraliai susilaukiamas; gimsta iš meilės ar technologijų pagalba. Teigiamai vertindami įsivaikinimą, jie teigia, kad geriau susilaukti savo vaiko reprodukcinių technologijų pagalba. Akcentuoja norą turėti vaiką, pabrėždami ne vaiko ir tėvų, o vyro ir moters santykius. Pasak jų, įsivaikindama vaiką, pora dažnai sprendžia tarpusavi santykių problemas. Vaikas dalyvauja vyro ir žmonos santykiuose ir kuria naują realybę.Reikšminiai žodžiai: Giminystė; Nevaisingumas; Pagalbinio apvaisinimo technologijos; Visuomenė; Įsivaikinimas; Įvaikinimas Lietuvoje; Šeima; Adoption; Adoption in Lithuania; Assisted Reproductive Technologies; Family; Infertility; Kinship; Sociaty.

ENThe article analyses the society's attitude to new reproductive technologies, examines how decisions on causes of infertility are evaluated. After discussing the artificial reproductive technologies and the choices of adoption, the issues of parent-child relationships are explored. The main subjects of the research: the conception of the child's birth, social and legal aspects of paternity, the perception of inherent features, innateness and genetic heredity. Children create a bond of a family, but the prevailing attitude is that the children who are adopted or received after an artificial insemination, become strangers to the family members. The article summarises the data collected during the international project "Public understanding of genetics: research of intercultural and ethnographic new genetics and social identity" (2002-2004), as well as the survey of Kuršėnai inhabitants. The article reveals that new reproductive technologies and adoption are viewed as contradictory by the society. The inhabitants of Kuršėnai regard the child as the greatest gift of the couple but emphasize that he/she is given by nature, fate or God; can be planned but naturally conceived; born out of love or with the help of technology. In a positive assessment of adoption, they claim that it is better to conceive a child with the help of reproductive technologies. They emphasize the desire to have a child, highlighting the relationship between a man and a woman and not the relationship of the child and the parents. According to them, when adopting a child, the couple often solves their relationship problems. The child engages in the relationship between husband and wife and creates a new reality for them.

• A Case study of a Lithuanian foster family / Nijolė Bankauskienė, Vilma Staskevičienė. Education-line. p. 1-11.
• Lietuvos statutų (1529, 1566, 1588 m.) šeimos teisė / Vytautas Andriulis. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2003. 191 p.