From imperial soldiers to national guardians: German and Lithuanian volunteers after the Great War, 1918-19

LTPasibaigus pirmajam pasauliniam karui, subyrėjus Romanovų, Habsburgų ir Otomanų imperijoms, 1918-1920 m. Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Rusija, Lenkija, Ukraina, Vengrija ir Rumunija įsitraukė į eilę po-imperinių karų. Buvusių imperijų kariai buvo demobilizuoti, tačiau įsitraukė į šiuos naujai įsižiebusius konfliktus. Straipsnyje analizuojamas vokiečių ir lietuvių karių savanorių vaidmuo Lietuvoje vykusių karinių veiksmų arenoje 1918-1919 m. Siekiama ištirti šiuo karinių dalinių kilmę, buvusių imperijų veteranų vaidmenį juose, jų motyvaciją kovoti ir abipusius santykius. Ankstyvuoju laikotarpiu (1918 m. rugsėjo – 1919 m. sausio mėn.) didžiąją Lietuvos kariuomenės dalį sudarė savanoriai ir lietuvių kilmės buvę Rusijos imperijos kariuomenės jaunesnieji karininkai, kurie buvo antibolševikinių pažiūrų. Pagrindinė jų motyvacija buvo patriotizmas ir priešiškas nusistatymas revoliucinėms idėjoms. Esant kritinei politinei situacijai ir Raudonajai Armijai artėjant prie Lietuvos, kariuomenę papildė mobilizuoti rekrutai. Vokiečių kariai suvaidino lemiamą vaidmenį sustabdant bolševikus. Vokietijos pralaimėjimas, blogos ekonominės perspektyvos pokario Vokietijoje, kolonijinės užmačios, siekis atstatyti žlugusios Vokietijos karinį prestižą ir priešprieša bolševikams skatino remti Baltijos valstybių kovą. Vokiečių ir lietuvių santykiai transformavosi iš sąjungininkų į atvirą neapykantą vieni kitiems, kurią vainikavo vokiečių pralaimėjimas Baltijos šalyse.Reikšminiai žodžiai: I Pasaulinis karas; Kariuomenės; Lietuvos kariniai konfliktai (1918-1919); Lietuvos kariuomenė; Nacionalizmas; Savanoriai; Armies; I World War; Lithuanian military conflicts of 1918-1919; Lithuanian troops; Nationalism; Volunteers.

ENAfter the end of World War I, when the empires of Romanovs, Habsburgs and Ottomans crumbled, during 1918-1920, Finland, Estonia, Latvia, Lithuania, Russia, Poland, Ukraine, Hungary and Romania engulfed themselves in numerous post-empire wars. The solders of the former empires were demobilized, however, involved themselves in to these newly emerged conflicts. The role of German and Lithuanian volunteer solders in the military actions arena, which took place during 1918-1919 Lithuania, is analysed in the article. It is intended to research the origins of these military corps, the role of former empire veterans in them, their motivation for battle and mutual relations. During the early period (September 1918 – January 1919), the major part of Lithuania's military consisted of volunteers and Lithuanian origins former junior officers of the Russian Empire army, who were anti-Bolsheviks. Their main motivation was patriotism and negative view towards revolutionary ideas. Upon critical situation and the Red Army marching towards Lithuania, the military was supplemented with mobilized recruits. German solders played a final role in stopping the Bolsheviks. Germany's defeat, poor economic perspectives in the post-war Germany, colonial games, intent to recreate the military prestige of the failed Germany and the antithesis against Bolsheviks influenced the support for the battle of Baltic Countries. The relations of Germans-Lithuanians transformed from allies to open hate towards each other, which was crowned by the defeat of Germans in the Baltic Countries.