Bendrinė kalba ir funkciniai stiliai

LTFunkcinių stilių tyrinėtojai skiria nevienodą stilių skaičių. Tai priklauso nuo tiriamosios kalbos stilistinės sistemos savitumo, nuo stilių ištyrimo lygio ir nuo pasirinktos teorinės koncepcijos. Net toje pačioje kalboje vieni stilistikos specialistai pripažįsta vienokį, kiti kitokį stilių skaičių. Lietuvių kalboje tradiciškai skiriami penki funkciniai stiliai: administracinis, meninis (grožinis), mokslinis, publicistinis ir šnekamasis (buitinis). Dažniausiai abejojama dėl to, ar pagrįsta bendrinės kalbos funkcinio stiliaus statusą pripažinti grožinės ir šnekamosios kalbos vartojimo būdams. Kitų tyrinėtojų nuomone, funkcinių stilių skaičių reikėtų didinti, šį statusą pripažinti ir kitoms stilistinėms atmainoms, pavyzdžiui, oratoriniam stiliui. Straipsnio autorius laikosi nuomonės, kad šiuo metu netikslinga keisti nusistovėjusį lietuvių kalbos funkcinių stilių skirstymą dėl dviejų priežasčių. Viena, joks funkcinis lietuvių kalbos stilius nėra tiek ištirtas, kad galėtume pagrįstai keisti jo vietą dabartinėje klasifikacijoje; antra, norint pildyti esamą stikių sąrašą naujais stiliais, reikia naujos teorinės koncepcijos, kitokių negu įprastiniai (vartojimo sfera ir funkcija0 stilistinės sistemos skaidymo pagrindų. Autoriui atrodo, kad šiuo metu tikslingiau būtų ne pripažinti egzistuojant naujus funkcinius stilius, o aiškiau išskirti tradiciškai pripažįstamų funkcinių stilių postilius, tarpstilines kalbos atmainas, polistilistinius žanrus ir pan. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrinė kalba; Funkciniai stiliai; Stilistinė sistema; Smulkesnė stilių klasifikacija; Polistilistiniai žanrai; Standard language; Functional styles; Stylistic system; Language inter-stylistic varieties; Poly-stylistic genres.

ENThe number of functional styles identified by researchers varies from source to source. It depends on the peculiarities of the stylistic system of the language under investigation, on the level of research and the theoretical basis. Specialists of style disagree about the number of styles in one language. In the Lithuanian language there are traditionally five styles identified: document, belle-lettres, academic, newspaper and everyday use. There are frequently doubts raised whether the belle-lettre and everyday use styles should be considered as functional styles. In other researchers’ opinions, the number of functional styles should be increased, and other stylistic means, such as oratorical style, should be given the same status. The present paper aims at providing arguments for the claim that presently the well-established division in functional styles in Lithuania should not be distorted. There are at least two reasons for this. Firstly, no functional style has been researched to the extent that its position in the present classification could be changed. Secondly, in order to supplement the existing list of styles by new styles, there should be a new theoretical basis identified, another basis of stylistic sub-division established (as against the usual dichotomy: usage area vs. function). Currently, it would be more important to more clearly identify the sub-types of traditionally acknowledged functional styles, language inter-stylistic varieties, and poly-stylistic genres, rather than acknowledging the existing new functional styles.