Anicetas Simutis 60 metų Lietuvos diplomatinėje tarnyboje

• Morkvėnas, Rimantas, sudarymas [com]
• Sruoginis, Laima, sudarymas [com]
• Kuodytė, Dalia, redagavimas [edt]

LTAnicetas Simutis (1909-2006) - paskutinis prieškario Lietuvos diplomatas, diplomatinę tarnybą itin sunkiomis sąlygomis ėjęs iki pat nepriklausomybės atkūrimo. Knygoje skelbiami jo straipsnių rankraščiai, laiškai, atmintinės ir kiti oficialūs dokumentai atskleidžia ilgą ir sudėtingą diplomato gyvenimo kelią, jo visuomeninę veiklą išeivijoje. Skaitytojui taip pat pateikiami dokumentai, supažindinantys su Lietuvos generalinio konsulato Niujorke veikla, išeivių organizacijomis ir jų tarpusavio santykiais. [Anotacija knygoje]Knygoje pateikiami dokumentai pagal pobūdį suskirstyti į keturias dalis. Kiekvienoje dalyje jie išdėstyti chronologine tvarka. Pirmąją dalį sudaro dar prieš karą Lietuvos spaudoje skelbtų A. Simučio straipsnių rankraščiai. Juose atskleidžiamos JAV lietuvių gyvenimo aktualijos, santykiai su Tėvyne, rengimasis 1939 m. Pasaulinei parodai Niujorke. Straipsniai pasižymi šmaikščiu stiliumi, atviru angažavimusi, todėl daugelyje jų autorius prisidengia slapyvardžiu. Taip pat spausdinama keletas A. Simučio kalbų, pasakytų įvairiais jo gyvenimo laikotarpiais, tekstų. „Laiškuose" vyrauja A. Simučio susirašinėjimas su kolegomis diplomatais. Yra ir keletas jo ilgamečio tiesioginio viršininko, generalinio konsulo Niujorke Jono Budrio laiškų, parašytų dramatišką Lietuvai 1940-ųjų vasarą. (Atkreiptinas skaitytojų dėmesys į tai, kad J. Budrys - garsi istorinė asmenybė. 1923 m. sausio mėn. jis buvo Klaipėdos sukilėlių karo vadas.) Iš konfidencialių LDT šefo S. Lozoraičio laiškų matyti, kad jis labai pasitikėjo A. Simučiu, kartais net labiau nei aukštesnes pareigas einančiais kolegomis. Trečiojoje dalyje bene išsamiausia yra medžiaga apie pusiau privačią A. Simučio kelionę į Pietų Ameriką 1956 m. Ten jis lankėsi brolio kvietimu, tačiau pasinaudodamas šia reta proga atliko ir didelį visuomeninį darbą - susitikinėjo su ten gyvenančiais lietuviais, skaitė jiems paskaitas, domėjosi jų padėtimi. Kitose atmintinėse aprašoma generalinio konsulato veikla, atskleidžiama sunki materialinė diplomatų padėtis, ryšiai su žmonėmis, atvykusiais iš Sovietų Lietuvos, ir daug kitų dalykų. Įdėta ir LDT šefo S. Lozoraičio 1951 m. atmintinė apie jo pokalbius su VLIK'o atstovais, kurioje prašoma, kad visi veikiantys Lietuvos diplomatai pareikštų nuomonę apie šių dviejų organizacijų santykius.Ketvirtojoje dalyje pateikiama šiek tiek formalių dokumentų ir raštų apie svarbius A. Simučio gyvenimo ir karjeros momentus. Visi knygoje spausdinami dokumentai turi redakcinę antraštę ir legendą. Redakcinėje antraštėje nurodomas dokumento autorius (išskyrus pirmojoje dalyje skelbiamų straipsnių redakcines antraštes, nes visų straipsnių autorius yra A. Simutis), dokumento sudarymo data, turinys ir adresatas. Legendoje nurodomas dokumento originalumas ir jo parašymo būdas. Kadangi visi dokumentai atrinkti iš A. Simučio asmeninio archyvo ir Lozoraičių šeimos archyvo Romoje (abu archyvai netrukus bus perkelti į Lietuvą ir pertvarkyti), legendoje tai nenurodoma. Siekiant išsaugoti dokumentų autentiškumą ir išlaikyti lietuvių išeivijai būdingą žodyną bei autorių stilių, spausdinamų dokumentų kalba pataisyta nedaug. Ištaisytos aiškios korektūros klaidos ir skyryba. Praleistos nereikšmingos teksto dalys žymimos daugtaškiais laužtiniuose skliaustuose, taip pat laužtiniuose skliaustuose rašomi autorių praleisti prasminiai žodžiai ir žodžių dalys. Dažniausiai vartojami sutrumpinimai pateikti santrumpų sąraše knygos pabaigoje. Pavardžių ir vietovardžių rašyba palikta tokia, kaip buvo. Didžiųjų ir mažųjų raidžių rašyba palikta netvarkyta. Potekstinėse pastabose pateikti sudarytojo paaiškinimai ir svetimų kalbų žodžių ar posakių vertimai į lietuvių kalbą. Knygos pabaigoje įdėta asmenvardžių rodyklė. Knygoje stengtasi atskleisti ne tik A. Simučio asmenį ir jo darbus. Norėta, kad skaitytojai kuo daugiau sužinotų apie visą egzilinę Lietuvos diplomatinę tarnybą, kitas lietuvių išeivių organizacijas ir jų tarpusavio santykius. Chronologiškai knyga baigiasi dokumentais, rašytais 1991 m. rudenį, kai Lietuva galutinai išsivadavo iš Sovietų Sąjungos, legendinė LDT nustojo egzistavusi, o senieji diplomatai oficialiai perėjo Lietuvos vyriausybės žinion.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos diplomatinė tarnyba; Diplomatijos istorija; JAV; Lietuvos generalinis konsulatas Niujorke; Anicetas Simutis (1909-2006); Stasys Lozoraitis (1924-1994); Lithuanian Diplomatic Service; History of Diplomacy; Consulate General of the Republic of Lithuania in New York; USA; Anicetas Simutis (1909-2006); Stasys Lozoraitis (1924-1994).