Postmoderni pragmatinė edukologija: teorinės prielaidos ir modeliai

LTStraipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kaip šiuolaikinė edukologija gali užtikrinti vėlyvą socializaciją ir ankstyvąją individuaciją postmodernėjančios visuomenės sąlygomis. Tam analizuojamos sąsajos tarp R. Rorty pragmatinės epistemologijos, kooperuotų studijų (Service Learning) ir kultūrinių individuacijos prielaidų. Subjekto fragmentacijos procesas, kuris koreliuoja su šiuolaikine aukštųjų technologijų industrija, daro didelę įtaką perėjimui nuo normatyvinės socializacijos prie kūrybinės individuacijos. Istoriniai, meniniai, šiuolaikinio liaudies ir miesto folkloro pavyzdžiai straipsnyje yra interpretuojami kaip individuacijos prielaida. Daroma išvada, kad plėtojant kooperuotų studijų metodą, reikėtų skirti dvi individuacijos tendencijas. Mito poetikos pragmatika yra efektyvi studijuojant kultūrą, kai kartu su pasirinkta subkultūra ar bendruomene yra plėtojama tos subkultūros mitologija, specifinis žodynas, tobulinami ritualai. Studento uždavinys tokiu atveju yra ne tik atspindėti, pavyzdžiui, etninės mažumos (ar daugumos) folklorą, bet ir įsitraukti į jo puoselėjimą, stimuliuoti šio folkloro raidą. Tokios studijos yra tinkamos ir edukologijos, ir užsienio kalbų, ir antropologijos ar socialinio darbo specialybių studentams. Kita tradicija būtų ironizuojantis, kritinis požiūris kooperuotų studijų metu, kuris yra tinkamesnis vyresnių universitetinių studijų kursų studentams. Jis gali būti realizuojamas skatinant kooperuotų studijų dalyvius lyginti skirtingas subkultūras ir bendruomenes, kritikuoti jų stereotipus ir prietarus bei aptarti studentų komandose šių stereotipų šalinimo galimybes, socialinio veiksmo ir net protesto priemones.Reikšminiai žodžiai: Postmoderni edukologija; Teorinė S modeliai. kooperuotos studijos; Individuacija; Socializacija; Post-modern educology; Theoretical models; Service learning; Individuation; Socialisation.

ENThe article attempts to answer the question on how the modern educology is able to ensure a late socialization and early individualization in the environment of the post-modern society. For this purpose the relations between R. Rorty’s pragmatic epistemology, service learning and the cultural prerequisites of individualization are analyzed. The process of fragmentation of the subject, which correlates with the modern high technologies industry, has large influence on the transition from the normative socialization to the creative individualization. The examples of history, art and modern folk and urban folklore are interpreted in the article as the prerequisite for individualization. The conclusion is made that when developing the method of service learning, two trends of individualization must be distinguished. The pragmatism of mythical poetics is efficient for culture studies, when, together with the selected subculture or community the mythology of the subculture, its specific vocabulary and its rituals are developed. In this case the student should not only reflect, for instance, the folklore of the ethnical minority (or majority), but also involve into its nurturing and stimulate its development. Such studies are suitable for the students of educology, foreign languages, anthropology and social labour. The other trend would be an ironic and critical view during the service learning, which is more suitable for the students of senior university years. It can be implemented by encouraging the participants of the service learning to compare different subcultures and communities, criticize their stereotypes and prejudice and discuss the possibilities for elimination of such stereotypes and the means for social actions or even protest in teams.