LTBuvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) žemėse XX a. pradžioje susiformavo krajovcų vardu vadinamas visuomeninis politinis judėjimas, puoselėjęs LDK valstybingumo tradiciją. Krajovcų propaguotos idėjos aktualios net ir šiais laikais, todėl svarbu pažinti šių idėjų esmę. Straipsnyje tiriama krajovcų judėjimo raida, idėjos ir jų reikšmė šiandien. Remiamasi krajovcų judėjimą tiriančia literatūra, pačių krajovcų tekstais. XX a. pradžioje šio judėjimo pradininkai su Konstancja Skirmunt priešakyje savo patriotizmą reiškė akcentuodami buvusios LDK teritorijoje gyvenančių žmonių solidarumą ir kritikuodami nacionalistines idėjas. Tačiau įvairiais politiniais ir visuomeniniais klausimais krajovcai nebuvo vieningi, jų judėjimas išsiskyrė į kelias sroves. Tradicinei konservatyviajai srovei atstovavę bajorai pasisakė už toleranciją lietuvių ir baltarusių valstiečių kalbai ir kultūrai, tačiau siekė bajorų dominavimo politiniame gyvenime. Tuo tarpu demokratinė krajovcų atšaka siejo lenkų kultūrinį sąmoningumą ir teisę lietuviams bei baltarusiams turėti politinį savarankiškumą. Tarpukario Lenkijoje ir Lietuvoje krajovcų propaguojamas federalizmas buvo laikomas anachronistine idėja, neatitinkančia to meto politinių realijų. Antrasis pasaulinis karas sudavė lemiamą smūgį krajovcų judėjimui. Tačiau jų idėjos išliko svarbios pokario Lenkijos visuomenei ir lenkų emigrantams, ypač pačių krajovcų ir buvusios LDK bajorų palikuonims. Lenkų savimonėje sąsajos su istorine LDK gaivinamos grožinėje literatūroje, prisiminimuose. Ne vienam šios sąsajos yra svarbi identiteto dalis.Reikšminiai žodžiai: Demokratija; Istorinis mitas; Istorinė atmintis; Krajovcai; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija; Nacionalizmas; Politinė mintis; Regioninis patriotizmas; Romantizmas; Tautinė tapatybė; Tolerancija; Democracy; Historical memory; Historical myth; Krajowcy; Krajowcy / Fellow Countrymen; National identity; Nationalism; Political thought; Regional patriotism; Romanticism; Tolerance; Tradition of the Grand Duchy of Lithuania.