LTLietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) buvo įvairias kultūras ir etnines grupes vienijusi valstybė. Iki pat šių dienų LDK daugiakultūriškumas dažnai priešpastatomas nacionalizmui ir šovinizmui, ypač būdingiems XX a. Europai. Tokia priešprieša sudaro prielaidas mitologizuoto LDK įvaizdžio plėtrai literatūrinėje kūryboje. Šiame straipsnyje tiriama, kaip pristatomi buvusios LDK teritorijoje gyvenančių tautų santykiai ir LDK paveldas XX a. lenkų literatūroje. Problema tiriama identifikuojant tokioje literatūroje vyraujančius arba koegzistuojančius diskursus. XX a. daugelyje Europos šalių išplitę tautiniai konfliktai skatino literatūros kūrėjus ieškoti visuomenę ir atskirus jos narius vienijančių bei skiriančių bruožų. Tai tapo aktualu ir lenkų rašytojams, vienaip ar kitaip veikiamiems LDK tradicijos. Galima išskirti 4 pagrindinius diskursus, atsispindinčius lenkų rašytojų kūryboje: 1) genealoginis diskursas, pabrėžiantis priklausomybę tai pačiai teritorijai, skirtingų etninių grupių bendrystę; 2) simbiozės diskursas, kuriam būdingas tikslingas tautinių ir kultūrinių skirtumų suvienodinimas neakcentuojant skirtumų; 3) apgultos tvirtovės diskursas, akcentuojantis etninių grupių skirtumus, savo ir svetimo skirtį; 4) katastrofinis diskursas, pabrėžiantis neišvengiamos baigties perspektyvą. Įvairios šių diskursų variacijos literatūros kūriniuose pasitelktos perteikti įvairialypius ir dažnai sudėtingus žmonių santykius, traumines XX a. karų patirtis, taip pat ir pačių autorių asmeninį santykį su buvusios LDK tradicija ir jai būdingu daugiakultūriškumu.Reikšminiai žodžiai: Daugiakultūriškumas; Genealoginis diskuras; Istoriografija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Literatūra; Nostalgija; Paribio kultūra; Simbiozės diskuras; Utopija; Borderland; Discourse of symbiosis; Genealogical discourse; Historiography; Literature; Multiculturalism; Nostalgia; The Grand Duchy of Lithuania; Utopia.