Gamtinių būtybių moralinių teisių neantropocentriniai etiniai argumentai

LTStraipsnyje yra analizuojami gamtinių būtybių moralinių teisių neantropocentriniai etiniai argumentai. Žmogaus ir gamtos santykio sampratos aspektai yra įtraukiami į nežmogiškųjų būtybių teisių sferos kontekstą. Dorovinio bendravimo su gamta poreikis bręsta ekologinio nestabilumo sąlygomis. XX amžiuje moralinių teisių filosofija buvo išplėsta iki natūralios gamtos ir jos objektų, gyviems ir negyviems objektams priskiriant prigimtinių, moralinių teisių kategoriją. Gamtiniai biotinės bendrijos nariai ir pati bendrija, kaip visuma, įgauna moralinį statusą žvelgiant į gamtos ir žmogaus santykį iš ekologinės perspektyvos. Moralinių teisių teorija pripažįsta gyvūnų interesų moralinę reikšmę ir palaiko mintį, kad gyvūnai būtų įtraukti į moralinę bendriją. Ši teorija yra plėtojama iki natūralios gamtos ir jos objektų, kuriems, tiek gyviems, tiek negyviems objektams, yra priskiriama prigimtinių, moralinių teisių kategorija. Moralinį statusą turintis objektas turi ir moralines teises. Šiuolaikinė ekologinė etika utilitaristiniu ir deodontologiniu būdu įrodo gyvūnų prigimtines (moralines) teises.Reikšminiai žodžiai: Prigimtinė Moralinė Teisė Deontologinis poiū Ris; Utilitarizmas; T. Regan; P. Singer.; Innate moral rights; Utilitarianistic trend; Deontological trend; T. Regan; P. Singer.

ENIn this article the authors explore preconditions of nonantropocentric ethical nature's rights. In the 17th century J. Locke proposed a concept of innate rights, maintaining that every man has innate rights to life, freedom, health, striving for happiness. These rights are different from legal rights, which have legal and moral basis recognized by everybody. However, according to Locke, nature has no innate moral rights. Three centuries later, this theory was expanded to nature and its objects, both animate and inanimate by applying the category of innate moral rights. This was performed by Western ecophilosophers, when they were developing theory and practice of protecting the environment. Nowadays the ecological ethics presents two possible proofs of animals' innate (moral) rights: utilitarianistic and deontological. According to P. Singer, the main representative of the utilitarianistic trend, every live being deserves attention not because of its reason, but because of its ability to feel. The views of T. Regan, the most prominent representative of the deontological trend, are far more radical, as he demands not to reform human's behaviour towards nature but to end the existence of animal farms and to forbid both commercial and sports hunting. In the context of ecological ethics, protectors of animals' rights define their trend as the whole of ideas about moral and legal human's behaviour towards animals. [From the publication]