The Grand Duchy of Lithuania as a mirror of Belarusian historiography

• Anglų kalba / English
• Baltarusių kalba / Belarusian
• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Lenkų kalba / Polish

LTPer pastarąjį šimtmetį susiformavusiose įvairiose Baltarusijos istorijos koncepcijose svarbus vaidmuo tenka buvusiai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK). Tačiau šios valstybės reikšmė baltarusių tautai vertinama nevienodai. Straipsnyje tiriamas požiūris į LDK skirtingose Baltarusijos istorijos koncepcijose. Pirmasis konceptualiai išdėstyti Baltarusijos, kaip atskiros šalies ir tautos, istoriją ėmėsi Vaclavas Lastouskis. Jis Baltarusijos praeitį atribojo nuo Lenkijos ir Rusijos, laikė LDK „sava“ valstybe. Sovietų Baltarusijos egzistavimo pradžioje sukurta pirmoji tautinė baltarusių istorijos koncepcija perėmė daugelį Lastouskio idėjų. Šios koncepcijos atstovai akcentavo laisvanorišką baltarusių žemių įsijungimą į LDK, teigiamą LDK įtaką baltarusiams bei jų sąsajas su Vakarais ir Rusijos svetimumą. Todėl Stalino laikais šių idėjų šalininkai buvo represuoti. Nuo XX a. ketvirto – penkto dešimtmečio istorikai privalėjo formuoti teigiamą Rusijos įvaizdį, akcentuoti rytų slavų glaudžius ryšius. Dėl to LDK pagal sovietinę koncepciją imta vertinti kaip grobikiška, svetima baltarusiams valstybė. Po Sovietų Sąjungos žlugimo buvo sukurta nauja suverenios Baltarusijos istorijos koncepcija, daug kuo primenanti pirmąją tautinę baltarusių istorijos koncepciją. Tačiau ji išprovokavo aršų kolektyvinių tapatybių – baltarusiškosios ir rusiškosios – konfliktą. 1995 m. prezidento Lukašenkos iniciatyva prasidėjo istorijos mokymo resovietizacija. Visgi baltarusiškasis tautinis naratyvas ir LDK kaip „savos“ valstybės koncepcija išlieka reikšminga alternatyva oficialiajai istoriografijai.Reikšminiai žodžiai: Baltarusių istoriografija; Baltarusių-lietuvių valstybė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL), Baltarusija, istoriografja, veidrodis; Lietuvių-baltarusių valstybė; Lietuvių-rusų valstybė; Byelorussian historiography; Byelorussian-Lithuanian state; Lithuanian-Byelorussian state; Lithuanian-Russian state.

ENDuring the last century, the former Grand Duchy of Lithuania (GDL) plays an important role in the various conceptions of Belarusian history. However, the significance of this country for the Belarusian people is assessed differently. The article analyses the attitude of the GDL in different conceptions of Belarusian history. Vaclav Lastouski was the first one to conceptualise the history of Belarus as a separate country and a nation. He separated Belarus from the past with Poland and Russia, considered the GDL as a one's own country. The first national concept of the Byelorussian history, which was created at the beginning of the Soviet Byelorussian existence, has taken over many of the ideas of Lastouski. The representatives of this concept emphasized the voluntary incorporation of the Belarusian lands into the GDL, the positive influence of the GDL on the Belarusians and their links with the West and the Russian alienation. As a result, during Stalin's rule, supporters of these ideas were repressed. From the fourth to the fifth decade of the 20th century, historians had to form a positive image of Russia, emphasising the close ties between the eastern Slavs. As a result, the GDL, according to the Soviet conception, was considered predatory and alien to the Belarusian state. After the fall of the Soviet Union, a new concept of sovereign Belarusian history was created, much resembling the first national concept of the Belarusian history. However, it provoked a conflict between the collective identities of the Belarusian and Russian. In 1995 President Lukashenko initiated the re-sovietisation of the history teaching. Nevertheless, the Belarusian national narrative and the GDL as the concept of own state, still remains a significant alternative to the official historiography.