LTStraipsnyje kviečiama į Europos Sąjungos federacines-unijines tradicijas pažvelgti iš istorinės perspektyvos, t. y. prisiminti Abiejų Tautų Respublikos unijinę patirtį ir pristatyti ją platesniems šiandieninės Europos Sąjungos gyventojų sluoksniams. Skaitytojai trumpai supažindinami su nuo 1385-1386 m. eksperimento prasidėjusia ATR istorija, įvardinamos pagrindinės istorinės bei politinės priežastys, dėl kurių Abiejų Tautų Respublika Europoje yra vertinama neigiamai. Europos sąjungos susikūrimas ir filosofija gretinama pagrindinėms ATR idėjoms; ATR vienybė ir gebėjimas išsilaikyti vieningai, nepaisant tautinių, religinių, kultūrinių, kalbinių, luominių ir kitų skirtumų, politinė sistema, stipri vietos savivalda laikomi pavyzdžiu Europos sąjungai. Teigiama, jog „daugybės tautų respublika“ yra esminė bendraeuropinės Europos visuomenių istorijos dalis, o tautinės istoriografijos turėtų būti įvertinamos plačioje lyginamojoje Europos perspektyvoje. Nagrinėjant regiono istorijai skirtus tyrimus pastebima, jog itin naudinga yra Vidurio Rytų Europos sąvoka, įtvirtinanti buvusių ATR žemių regioną Europos istorijoje. Todėl antroje straipsnio dalyje apžvelgiama naujausioji (po 1990 m. parašyta) istoriografija, skirta nepriklausomoms buvusios Respublikos teritorijoje įsikūrusioms valstybėms bei jų vietai regione. Daroma išvada, jog įvairių šalių ir tautų istorikai, bendromis pastangomis tyrinėdami regiono istoriją, eina teisingu ir daug žadančiu keliu tiek mokslo, tiek tarptautinių santykių srityje.Reikšminiai žodžiai: Istoriografija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Respublika, federacija, Europos Sąjunga; Ukraina (Ukraine); Federation; Historiography; Republic; The European Union; The Grand Duchy of Lithuania; The Polish Kingdom; Union of Europe; Baltarusija (Belarus); Europos Sąjunga (European Union).
ENThe article invites to look at the European Union's federative-unitive traditions from a historical perspective, that is, to recall the unifying experience of the Polish–Lithuanian Commonwealth and present it to wider layers of the population of today's European Union. The readers are briefly introduced to the history of the Polish–Lithuanian Commonwealth from 1385-1386, which began as an experiment, identifies the main historical and political reasons why the Polish–Lithuanian Commonwealth is viewed negatively. The formation and philosophy of the European Union is in line with the main ideas of the Polish–Lithuanian Commonwealth; The unity of Polish–Lithuanian Commonwealth and the ability to survive unanimously, regardless of national, religious, cultural, linguistic, estates of the realm and other differences, the political system, and strong local self-government is a model for the European Union. The "republic of many nations" is said to be an essential part of the history of pan-European European societies, and national historiography should be seen in a broad, comparative European perspective. An analysis of the research of the regional history reveals that the concept of the Middle East Europe, which consolidates the region of former Polish–Lithuanian Commonwealth lands in European history, is particularly useful. Therefore, the second part reviews the latest (written after 1990) historiography for independent states located in the territory of the former Republic and their place in the region. It is concluded that the historians of different countries and nations, working together to explore the history of the region, are taking a fair and promising path in science and international relations.