Poland-Lithuania

LTStraipsnyje glaustai apžvelgiama Lenkijos-Lietuvos valstybės istorija nuo 1386 m. Krėvos unijos iki 1795 m. Pristatomas valstybės populiacijos dydis, apgyvendinimo tankumas, gyventojų įvairialypė tautinė, luominė ir konfesinė sudėtis. Abiejų Tautų Respublikos valdantysis bajorų luomas sudarė 6 ar 7 procentus visos populiacijos, daugumos bajorų pirmoji kalba buvo lenkų, nors dalis mokėjo lietuvių ir kitas kalbas. Bajorų luomas buvo nevienalytis turtine prasme -nuo labai turtingų magnatų iki bežemių bajorų, tačiau jį vienijo teoriškai visų lygių bajorų teisių deklaravimas. Straipsnyje apžvelgiamas Abiejų Tautų Respublikos valdymas – seimai, bajorų santykis su valdovu, karalių rinkimai, „Liberum veto“ teisė ir kt. Aprašomi didžiausi sukrėtimų – XVII a. vidurio Tvano, XVIII a. pradžioje vykusio Šiaurės karo– padariniai, pasižymėję viso krašto nuniokojimu ir Rusijos įtakos didėjimu Abiejų Tautų Respublikoje XVIII a. „Liberum veto“ teisė padėjo Rusijos imperijai manipuliuoti bajorijos atstovais, išardyti seimų darbą, žlugdyti valstybei būtinų reformų priėmimą. „Ketverių metų seimas“ ir 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija buvo bandymas reformuoti Abiejų Tautų Respubliką, tačiau tam užkirto kelią Rusijos imperija. Visi bandymai atsikratyti Rusijos įtakos buvo nesėkmingi, o po 1794 m. Tado Kosciuškos nesėkmingo sukilimo Rusijos, Prūsijos ir Austrijos imperijos ištrynė Abiejų Tautų Respubliką iš politinio žemėlapio.Reikšminiai žodžiai: Bajorija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkijos-Lietuvos valstybė; Ortodoksai; Protestantai; Reformos ir konstitucija; Užsienio intervencija, valstybės padalijimai; Vidaus kovos; Čartoryskis; Czartoryskis; Foreign intervention; Internal conflicts; Lithuanian; Nobility; Orthodox; Partitions of the Commonwealth; Protestant; Reforms and constitution.

ENThe article summarily reviews the history of Polish-Lithuanian State from the 1386 Union of Krewo to 1795. The population size, settlement density, diversified ethnic, caste and confession composition of citizens are introduced. The governing nobility caste of the Polish–Lithuanian Commonwealth comprised 6 or 7 percent of all population; the mother tongue of many nobles was Polish, even though a part of them knew Lithuanian and other languages. In terms of property, the nobility caste was not homogenous – from very rich magnates to landless noblemen -, however, in theory, the nobility was unified by the declaration of equal rights of all the noblemen. The article reviews the governing of the Polish–Lithuanian Commonwealth – parliaments, relationship of noblemen with the sovereign, election of kings, "Liberum veto" right etc. The outcomes of the largest shocks, such as the Flood in the middle of 17th century and the Northern War in the beginning of 18th century are described. These outcomes distinguished themselves with the devastation of all the land and the increase of Russia's influence in the Polish–Lithuanian Commonwealth during 18th century. The "Liberum veto" right helped the Russian Empire to manipulate the representatives of the noblemen, disrupt the operation of parliaments and foil the adoption of necessary to the state reforms. "The Four-year Parliament" and 3 May 1791 Constitution were a try to reform the Polish–Lithuanian Commonwealth; however, the Russian Empire precluded this. All of the tries to shake-off the influence of Russia failed and after the unsuccessful uprising of Tadeusz Kosciuszko in 1794, the empires of Russia, Prussia and Austria deleted the Polish–Lithuanian Commonwealth from the political map.