Estonia, Latvia and Lithuania

LT2004 m. Estija, Latvija ir Lietuva tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO narėmis, pasiekdamos savo pagrindinį posovietinės eros užsienio politikos tikslą. Buvo tikima, kad „išsprendus“ saugumo dilemą ir užsitikrinus ekonomikos augimo perspektyvą, šių šalių santykiai su Rusija palaipsniui normalizuosis, tačiau taip nenutiko. Šiame skyriuje teigiama, kad Baltijos šalių ir Rusijos dvišaliai santykiai nuolat kito, istorijos nulemtas nepasitikėjimas, taip pat ir platesnės saugumo dilemos regione apibrėžia Baltijos valstybių ir Rusijos santykių prigimtį. ES ir ypač NATO narystė padidino abipusę įtampą, Maskvoje jaučiamas vis didesnis nerimas dėl Vakarų įtakos „artimajame užsienyje“. Tuo pačiu metu Baltijos šalys vis mažiau pasitiki vis labiau autoritarine tampančia Rytų kaimyne. Šiame darbe išsamiai nagrinėjama Baltijos valstybių ir Rusijos santykių dinamika, pradedant nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų ir apžvelgiant ankstesnių dvišalių santykių toną ir kryptį. Antroje dalyje daugiausia dėmesio skiriama dvišaliams Baltijos šalių ir Rusijos santykiams po prisijungimo prie ES ir NATO. Daroma išvada, kad nepaisant strateginių pokyčių gynybos srityje ir sprendžiant mažumų problemas, Baltijos–Rusijos santykių trajektorija ir kokybė nepasikeitė. Nors konfrontacija dėl rusų mažumos šiek tiek susilpnėjo, neišspręsta sienos su Estija ir Latvija problema, liko su energija susiję klausimai ir regioninio saugumo rūpesčiai, veikiami sovietmečio palikimo ir atitinkamai skirtingų kolektyvinės istorijos interpretacijų ir prisiminimų.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Baltijos-Rusijos santykiai; Energetika; Kibernetinis saugumas; Lietuva, Latvija, Estija, Rusija, santykiai; NATO; Baltic states; Baltic-Russian relations; Cyber Defence; Energetic; Lithuania, Latvia, Estonia, relationship; NATO; States.

ENIn 2004 Estonia, Latvia and Lithuania became members of the European Union (EU) and NATO, achieving their main foreign policy goal of the post-Soviet era. It was believed that, after solving the security dilemma and ensuring the prospect of economic growth, relations of these countries with Russia would gradually normalize, but this did not happen. This chapter states that bilateral relations between the Baltic States and Russia are constantly changing, history of mistrust, as well as the wider security dilemma in the region, defines the nature of relations between the Baltic States and Russia. The EU and especially, NATO membership, have increased reciprocal tension, Moscow is increasingly worried about the Western influence in the region of "near abroad". At the same time, the Baltic States are increasingly reluctant to trust growingly authoritarian Eastern Neighborhood. The thesis analyses the dynamics of relations between the Baltic States and Russia starting from the time of the restoration of independence and reviewing the tone and direction of previous bilateral relations. The second part focuses on bilateral relations between the Baltic States and Russia after joining the EU and NATO. It is concluded that, despite strategic changes in the field of defense and solving the problems of minority, the trajectory and quality of the Baltic-Russian relations have not changed. Although the confrontation on the Russian minority has weakened slightly, the issue of the border with Estonia and Latvia has not been resolved, energy issues and regional security concerns remain, influenced by the interpretations and memories of the Soviet-era inheritance and, accordingly, different interpretations of collective history.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History