Metal Detectors

LTStraipsnyje aptariamas metalo detektorių naudojimas archeologiniuose tyrinėjimuose. Metalo detektoriai buvo išrasti XX a. pirmojoje pusėje ir jų naudojimas archeologiniuose tyrinėjimuose iki šiol sukelia įvairiausių diskusijų: pasigirsta balsų, skatinančių uždrausti ar apriboti metalo detektorių naudojimą tam, kad būtų apsaugotas archeologinis paveldas. Nors metalo detektorių įvežimas ir naudojimas Lietuvoje nėra reguliuojamas, tačiau 2010 m. liepos 1 d. paskelbtu nutarimu, metalo detektoriais ieškoti kultūrinių, senesnių nei 50 metų objektų leidžiama tik gavus Kultūros Paveldo Departamento leidimą. Vadinasi, pagal įstatymus jais naudotis gali tik profesionalius tyrimus atliekantys archeologai, tačiau realybėje jų naudojimas nėra kontroliuojamas, už neteisėtą detektorių naudojimą nenumatytos bausmės, nėra nustatytos procedūros, kaip deklaruoti ir perduoti archeologinius radinius valstybei. Teigiama, jog metalo detektorius nedaro daugiau žalos nei kasinėjimai, ir XXI a. yra toks pat reikalingas archeologų įrankis kaip ir kastuvėlis. Lietuvoje metalo detektorius archeologai pradėjo naudoti XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Metalo detektoriumi galima aptikti artefaktus, esančius ne giliau nei 20 cm. Nenaudojant metalo detektorių, neaptinkama iki pusės visų archeologinių objektų, taip pat jie padeda atliekant archeologinę žvalgybą. Vis dėlto metalo detektorių panaudojimo sėkmė priklauso nuo to, kokio laikotarpio yra tiriamoji erdvė. Apibendrinus padaryta įžvalga, jog Lietuvos archeologai vis dar per mažai naudoja metalo detektorius (~20 proc. visų kasinėjimų).Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologiniai paminklai; Gyvenvietės; Kapinynai; Kultūros paveldas; Lietuvos archeologija; Metalo detektoriai; Metoalo ieškiklis; Piliakalniai; Archaeological monuments; Archaeology; Burial grounds; Cultural heritage; Hill forts; Lithuanian archaeology; Metal Detectors; Metal dedectors; Metal deterctor; Settlements.