Palaeobotanical investigations in Lithuania : old traditions and new approaches

LTStraipsnyje apžvelgiami paleobotaniniai tyrimai Lietuvoje. XX a. viduryje Lietuvoje prasidėjo archeologų, istorikų ir mokslininkų, tyrusių poledynmečio aplinką, bendradarbiavimas. Tirta priešistorinių gyvenviečių geografinių sąlygų, klimato, gyvulininkystės, žemdirbystės raida ir kt. 1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę atsivėrė didelės galimybės paleobotaniniams tyrimams. Paleoekosistemos tyrimai leido nustatyti ankstyviausius gamtos pokyčius susijusius su žmonių veikla Pietų Lietuvoje, kurie chronologiškai susiję su Mezolito laikų gyvenvietėmis. Daug nuveikta žemdirbystės Lietuvos teritorijoje tyrimų lauke. Pietų Lietuvos ežeruose surasti 7-9.9 tūkstančio senumo javų (Cerelia) žiedadulkės, o didesni pokyčiai žemdirbystėje fiksuojami 5-4 tūkstantmetyje, kuomet rasta daugiau kviečių (Triticum), sorų (Panicum), kanapių (C. sativa) ir kitų augalų žiedadulkių. Visgi šių augalų tuomet buvo auginama nedaug, todėl žemdirbystė dar nebuvo svarbi ekonomikos šaka. Mikro ir makro botaninių tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad žemdirbystė tapo nuolatinių gyventojų užsiėmimu Bronzos amžiuje. Taip pat daug pasistūmėta rekonstruojant gyvenimo sąlygas, ypač Akmens amžiaus gyvenviečių. Daug naujos informacijos pateikia Vilniaus miesto kultūrinių sluoksnių tyrimai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad Vilniuje žmonių įtaka aplinkai gerokai padidėjo po 1387 m. Lietuvos krikšto. Atrasti įvairių augalų pėdsakai suteikia daug žinių apie gyventojų mitybą, sukultūrintų augalų plitimą, ekonomikos raidą ir kt.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Augalų makroliekanos; Augalų sporos; Augmenija; Ekosistema; Nuosėdos; Paleobotanika; Paleobotaniniai tyrimai; Paleobotaniniai tyrimai, archeologiniai tyrimai, Lietuva, priešistorė; Paleogeografija; Palinologija; Žiedadulkės; Archaeology; Archeologija; Ecosystem; Palaeobotanic; Palaeobotanical investigations; Palaeobotanical investigations, archaeological research, Lithuania, prehistory; Palaeogeography; Palynology; Plant macro fossils; Plant spores; Pollen; Sediments; Vegetation.

ENThe paper reviews palaeobotanical studies in Lithuania. In the middle of the 20th century, Lithuania saw the beginning of cooperation between archaeologists, historians and scientists who have studied the environment of the post-glacial period. The geographic conditions of the prehistoric settlements, climate, animal husbandry, development of agriculture, etc. were analysed. After Lithuania regained its independence in 1990, great opportunities for palaeobotanical studies opened up. Investigations of the palaeocosystem have allowed to identify the earliest natural changes associated with human activities in southern Lithuania, which are chronologically related to Mesolithic settlements. A great deal has been done in the field of agricultural research in the territory of Lithuania. Pollen from crop plants (Cerelia) from 7-9.9 thousand years ago were found in southern Lithuanian lakes, and larger changes in agriculture are recorded in the 5-4 millennium when more pollen from wheat (Triticum), panicum, cannabis (C. sativa) and other plants were found. However, these plants were not popular at that time, so agriculture was not an important branch of the economy yet. The results of micro and macro botanical studies suggest that agriculture has become an occupation of permanent residents in the Bronze Age. There has also been a lot of progress in reconstructing living conditions, especially when it comes to the settlements of the Stone Age. A lot of new information is provided by the research of the cultural layers of Vilnius. For example, it was found that in Vilnius, the influence that the people have on the environment increased considerably after the Christianization of Lithuania (1387). The traces of different plants that were found provide knowledge of the nutrition of the population, the spread of domesticated plants, economic development, etc.