The Tilto Street hoard in Vilnius (1698

LT1999 m. archeologinių kasinėjimų Vilniuje, Tilto g. 19-27, metu buvo rastas XVII a. monetų lobis. Lobis aptiktas viename esančio namo kambaryje, apie 10 cm virš rūsio akmens grindų. Monetos buvo išsibarsčiusios 50 cm spinduliu, tarp kurių buvo daug molinių šukių. Prieš paslepiant, monetos buvo susuktos į medžiagą ir įdėtos į molinį indą, kurio aukštis buvo apie 29 cm, pagrindo skersmuo – 16 cm, plačiausia vieta – 20 cm skersmens. Monetų chronologinės ribos apima 1623-1698 m. Archeologiniai tyrimai parodė, kad šioje vietoje buvo medinis namas, kuris sudegę ir vėliau nebuvo atstatytas. Remiantis monetų chronologija, galima manyti, kad namas sudegė Šiaurės karo metu, kai 1702-1708 m. Vilnių kelis kartus buvo okupavusios Rusijos ir Švedijos kariuomenės. Tikėtina, kad lobis buvo paslėptas prieš 1702 m., kai Vilnių pirmą kartą užėmė Švedijos kariai. Iš viso lobį sudaro apie 16 000 monetų: 34 sidabrinės, 100 bilonų, likusios varinės. Monetos pažeistos korozijos, padengtos patina, sulipusios. Pirminiai skaičiavimai rodo, kad didžiąją dalį monetų sudaro Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono II Kazimiero 1659-1666 šilingai ir jų klastotės. Nepaisant to, kad šis lobis monetų skaičiumi yra pats didžiausias rastas Lietuvoje, tačiau monetų vertė yra maža, apie 13 dukatų arba 26 taleriai. Tai prilygintina 12 mėnesių pradedančiojo arba 6-7 mėnesių įgudusio amatininko atlygiui. Tad lobis priklausė ne itin turtingam asmeniui.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Karaliaus Mindaugo paminklo aplinka; Lobiai; Monetos; Monetų lobis; Numizmatika; Piniginė vertė; T. Vrublevskio gatvėje; Tilto gatvė; Vilnius; 17 amžius; Ąsotis; 17 cent.; Archaeology; Coin hoard; Coins; Hoards; King Mindaugas Monument vicinity; Monetary value; Numismatics; Pitcher; T. Vrublevskio St.; Tilto Street; Vilnius.

ENIn 1999, during the archaeological excavations in Vilnius, Tilto Str. 19-27, a coin treasure from the 17th century was found. The treasure was found in one of the rooms of a house, about 10 cm above the stone floor of the basement. The coins were scattered at a radius of 50 cm, among which there were many broken pieces of pottery. Before they were hidden, the coins were wrapped in a material and placed in a clay dish about 29 cm high (the diameter of the base - 16 cm, and the diameter of the widest place - 20 cm). The chronological limits of the coins take up the period from 1623 to 1698. Archaeological research showed that there was a wooden house in this location, which was burned down and was not restored afterwards. Based on the chronology of the coins, it can be assumed that the house was burned during the Great Northern War, when, in 1702-1708, Vilnius was occupied by the Russian and Swedish armies. It is believed that the treasure was hidden before 1702, when Vilnius was first occupied by Swedish soldiers. In total, the treasure consists of about 16,000 coins: 34 silver coins, 100 billon coins, remaining - copper coins. Coins were damaged by corrosion, plated with platinum, stuck together. Initial calculations show that most of the coins are shillings of the King of Poland and the Grand Duke of Lithuania, John II Casimir, dating back to 1659-1666, and their counterfeits. Despite the fact that this treasure, if looking at the number of coins, is the largest treasure found in Lithuania, the value of coins is small, about 13 ducats or 26 thalers. It is comparable to the one year's salary for a beginner craftsman or 6 month's salary for a skilled one. So the treasure belonged to someone who was not a very wealthy person.