The 1630s coin hoard from Vilnius

LT2003 m. archeologinių kasinėjimų Vilniuje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus g. 11 kieme, metu buvo rastas monetų lobis. Tirta vieta yra šalia Vingrių šaltinio, už buvusių Marijos Magdalietės ar Šlapiųjų miesto vartų. Kasinėjimų metu atidengti kelių medinių pastatų pamatai, šuliniai ir drenažo sistema. Žemutinis kultūrinis sluoksnis datuojamas XVII a. pradžia, viršutinis – XVII a. antrąja puse. Pastatų konstrukcijos ir radiniai leidžia teigti, kad savininkai buvo gana pasiturintys. Monetų lobis buvo šalia vienos krosnies, apie 50 cm gylyje. Lobį sudaro vienas ąsotis, kuriame buvo 2 525 monetos, ir dvi pinigų dėžutės (taupyklės):vienoje – 1 052, kitoje – 605 monetos. Iš viso lobį sudaro 4 182 monetos. Tai unikalus radinys, kadangi pinigų taupyklės išliko nepažeistos, viena - pilna, kita – beveik pilna monetų. Monetų chronologinės ribos apima 1410-1420 m. Talino artigus – 1630 m. Rygos šilingus. Todėl lobis galėjo būti užkastas apie 1630 m. ar kiek vėliau. Lobis leidžia tirti pinigų cirkuliaciją XVII a. pirmoje pusėje. Didžiąją dalį lobio - 36% - sudaro Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos, Rygos – 30 %, Lenkijos – 20, Prūsijos – 7, pavienės monetos: iš Danijos, Brandenburgo, Gdansko, Nyderlandų ir kitų Vakarų Europos miestų. Tačiau didžiausią vertę turi Lenkijos monetos - 42%, o Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – vos 6%. Tai rodo, kad vietinės monetos dominavo atliekant smulkias kasdienes transakcijas, o didesni mokėjimai buvo atliekami stambiomis Lenkijos monetomis.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; 17 amžius; Lobiai; Monetų cirkuliavimas; Monetų lobis, Vilnius; Monetų lobis, Vilnius, L. Stuokos-Gucevičiaus gatvė; Numizmatika; Archaeology; Coin hoard; Coin hoard, Vilnius; Hoards; L. Stuokos-Gucevičiaus St.; Lithuanian XVII c. history; Monetary circulation; Numismatics; Vilnius.

ENA coin treasure was discovered in 2003 during the archaeological excavations in Vilnius, in the yard of 11 Stuokos-Gucevičiaus Street The explored area is near the Vingriai springs behind the former the Mary Magdalene or Wet Gates. Foundations of several wooden buildings, wells and drainage system were exposed during the excavations. The lower cultural layer dates to the beginning of the 17th century and the upper layer to the second half of the 17th century. The building constructions and findings allow to state that the owners were quite rich. The coin treasure was near a furnace, at a depth about 50 centimetres. The treasure contains one jug in which were 2525 coins and two money-boxes: in one – 1052 coins, in the other – 605. The treasure contains 4182 coins in total. This is a unique finding because the money-boxes remained undamaged, one is full and the other is almost full of coins. The chronological period of the coins is between 1410-1420 artigs of Tallinn and 1630 schillings of Riga, therefore, the treasure could have been buried about 1630 or later. The treasure allows to investigate circulated coins at the first half of the 17th century. The major part of the treasure, 36%, consists of coins of the Grand Duchy of Lithuania, Riga – 30%, Poland – 20%, Prussia – 7 % and individual coins from: Denmark, Brandenburg, Gdansk, the Netherlands and other Western Europe countries. However, the coins of Poland have the biggest value – 42%, while the coins of the Grand Duchy of Lithuania have only 6%. This indicates that the local coins dominated in small daily transactions while major payments were done with gross coins of Poland.