LTStraipsnis skirtas ežerų salose įsikūrusių gyvenviečių tyrimų aptarimui. Pavienių salose įsikūrusių gyvenviečių tyrimai buvo pradėti 1958 m., o lemiamas proveržis, susijęs su tokių gyvenviečių atpažinimu, įvyko 2009 m., kuomet biologas Darius Stončius identifikavo 18 tokių gyvenviečių. Jis atkreipė dėmesį į medžių rūšių sudėties specifiką buvusių gyvenviečių vietose, kuri skiriasi nuo tų, kuriose nebuvo palikta žmogaus veiklos pėdsakų. Pats geriausias archeologinių objektų rodiklis yra mažalapė liepa (Tilia cordata), kuri dominuoja 72% Geležies amžiaus salų gyvenvietėse. Kalninė guoba (Ulmus glabra), paprastasis uosis (Fraxinus excelsior) ir paprastasis klevas (Acer platanoides) yra taip pat geri archeologinių objektų indikatoriai. Aptiktų Geležies amžiaus gyvenviečių salose metmenys: 150-686 m perimetras, 0.15-1. 64 ha plotas, 48-293 m atstumas nuo kranto. Dažniausia ežere būdavo viena apgyvendinta sala, tačiau pasitaiko 2 ir net 3. Ežerų dydis svyruoja nuo 34.7 iki 982.2 ha, gylio vidurkis – 3.8-17.7 m, o didžiausias gylis – 5.9-50.2 m. Archeologiniai tyrimai šiose gyvenvietėse nebuvo daromi, tačiau apirusiuose salų krantuose aptikta įvairios rankų darbo keramikos šukių, titnago skelčių, degintų akmenų, gyvūnų kaulų ir kita. Keramikos radiniai leidžia preliminariai datuoti gyvenvietes pirmojo tūkstantmečio pirmąja puse, iki neramaus didžiojo tautų kraustymosi periodo. Tikėtina, kad Brūkšniuotosios keramikos kultūros gyventojai ar jų palikuonys bandė apsisaugoti apsigyvendami sunkiau pasiekiamose salose. Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Augmenija; Ežerai; Ežerų salų gyvenvietės; Lietuvos istorija; Salos; Žvalgomieji tyrimai.
ENThe article is devoted to the study of settlements in lake islands. Investigations of settlements in islands began in 1958, and the decisive breakthrough associated with the recognition of such settlements occurred in 2009, when biologist Darius Stončius identified 18 such settlements. He drew attention to the specificity of the composition of trees in places of former settlements, which is different from those in which there were no traces of human activity. The best indicator of archeological objects is the small linden (Tilia cordata), which dominates 72% of the settlements of Iron Age islands. Mountain elm (Ulmus glabra), common ash (Fraxinus excelsior) and plain maple (Acer platanoides) are also good indicators of archaeological objects. The outline of the settlements of Iron Age islands discovered: 150-686 m perimeter, 0.15-1. 64 ha area, 48-293 m distance from the shore. Most frequently lake had one inhabited island but there may also be 2 or even 3. The size of the lakes ranges from 34.7 to 982.2 ha, the average depth is 3.8-17.7 m, and the maximum depth is 5.9-50.2 m. Archeological research was not carried out in these settlements, however, various handmade ceramics were discovered on the shores of the frozen islands, such as scallops, flint, skeletons, burned stones, animal bones and others. Ceramic finds allow to preliminary date settlements in the first half of the first millennium, until the endless period of mass migration of people. It is likely that the people of the Striped Pottery culture or their descendants have tried to protect themselves by settling on the heavily accessible islands. Keywords: Archaeology; Exploratory research; Islands; Lake Island Settlements; Lakes; Lithuanian history; Vegetation.