The Kukaveitis sacred site

LTXV a. istorikas Jonas Dlugošas rašė, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palaikai 1377 m. pagonišku papročiu buvo sudeginti šventoje giraitėje, vadinamoje Kukaviečiu, netoli Maišiagalos pilies ir gyvenvietės. Netoli Maišiagalos pilies, prie Gudulinės kaimo, vienas vienkiemis išsaugojo Kukaviečio pavadinimą iki šių dienų. Tik vienoje Lietuvos vietoje išliko toks pavadinimas. XVI-XVIII a. istoriniuose dokumentuose minimas Kukavietis, apie 17 ha plotą užimantis miškas. Visgi dokumentuose nėra duomenų leidžiančių nustatyti šios giraitės tikslią vietą – ji buvo kažkur tarp Maišiagalos ir Mešliukų kaimų. Tačiau nėra abejonės, kad Kukaviečio pavadinimą išsaugojęs vienkiemis, esantis 3,5 km nuo Maišiagalos piliakalnio, yra ta pati istoriniuose šaltiniuose minima vieta, kurią XV a. istorikas Jonas Dlugošas mini kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palaikų kremavimo vietą. Šiandien vietovė yra neatpažįstamai pakitusi, todėl galiam tik spėlioti, kokį plotą šventa giraitė galėjo užimti XIV a. Maišiagalos apylinkėse – Plikiškėse, Turlojiškėse, Godiškėse ir Pociūnuose - atlikti archeologiniai kasinėjimai rodo, kad jame žmonės apsigyveno dar geležies amžiuje ar ankstyvaisiais viduramžiais ir gali būti palyginamas su svarbiais Kernavės ar Vilniaus mikroregionais. Todėl Kukaviečio šventos girios siejimas su XIV a. Lietuvos valdančiąja dinastija nėra atsitiktinis ir laukia tolimesnių tyrimų.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologijos paminklai; Bronzos amžius; Algirdas; Kukaveičio šventvietė; Mašiagalos pilis; Mirusiųjų deginimas; Monetos; Palaidojimai; Rytų Lietuvos pilkapiai; 14 amžius; 14 cent.; Archaeological sites; Archaeology; Bronze age; Burials; Coins; Cremation; Eastern Lithuanian barrows; Grand Duke Algirdas; Kukaveitis sacred site; Maišiagala Castle.

ENThe 15th century historian Jan Długosz wrote that the remains of the Grand Duke of Lithuania Algirdas was burned by pagan customs in a sacred grove called Kukavietis near Maišiagala castle and settlement in 1377. Near the Maišiagala Castle and the village of Gudulinė, one individual farm has preserved the name of Kukavietis until this day. Only one place in Lithuania retained such a name. In the historical documents from the 16th – 18th centuries, Kukavietis is mentioned as well as a forest of 17 ha. However, there are no data in the documents that can determine the exact location of this forest – it was somewhere between the villages of Maišiagala and Mešliukai. However, there is no doubt that the individual farm preserving the name of Kukavietis, located 3.5 km from Maišiagala mound is the same place mentioned in historical sources, which in the 15th century was mentioned by the historian Jan Długosz as the place of cremation of the remains of the Grand Duke of Lithuania Algirdas. Today, the area has changed unrecognisably, so we can only guess what area of the sacred grove could have occupied in the fourteenth century. Archeological excavations carried out in the surroundings of Maišiagala – Plikiškės, Turlojiškės, Godiškės and Pociunai indicate that people settled there even during the Iron Age or in the early Middle Ages and can be compared to the important micro-regions of Kernavė or Vilnius. Therefore, the connection of the holy woods of Kukavietis with the 14th century ruling dynasty of Lithuania is not accidental and is waiting for further research.