The Iron smelting site at Virbaliūnai unenclosed settlement

LTStraipsnyje pristatomi Virbaliūnų (Kaunos rajone, netoli Nemuno) geležies lydumo vietos archeologinių tyrinėjimų 2005 m. rezultatai. Geležies lydumo vieta aptikta kasinėjant Virbaliūnų atviro tipo gyvenvietę. Tai yra pirmoji geležies lydumo vieta rasta centrinėje Lietuvoje ir gerokai praturtina duomenis apie geležinių dirbinių ir ginklų gamybą. Iš viso ištirtas 1033 m2 plotas, o gyvenvietė apėmė apie 55 m pločio ir 175-180 m ilgio plotą. Chronologiškai gyvenvietė gali būti padalinta į dvi dalis: Šiaurės Rytų datuojama Bronzos arba Romėniškuoju geležies amžiumi, o Pietvakarių – vėlyvuoju Romėniškuoju geležies amžiumi – IX-X a. Iš viso aptikti 57 radiniai - 9 krosnys, 2 anglies deginimo dubenys, molio masė skirta krosniai, keramikos šukės ir kt. Svarbiausi radiniai – 9 geležies lydumo krosnys. Visos krosnys buvo gana panašios: geležies lydimo dubuo buvo 40-100 cm skersmens, 19-46 cm gylio, šlako nutekėjimo kanalas buvo 96-130 cm ilgio. Dauguma krosnių rastos Rytinėje gyvenvietės dalyje, kur buvo statytos siekiant išvengti taršos. Nerasta jokių geležies dirbinių, kurie padėtų tiksliau datuoti krosnis. Tačiau medžio anglies mėginių tyrimas ir rastos buitinės keramikos šukės leidžia krosnis datuoti IV-V a. - perinamuoju laikotarpiu tarp Romėniškojo geležies amžiaus ir Tautų kraustymosi. Tokio tipo geležies lydumo krosnys galėjo būt naudojamos Lietuvos teritorijoje nuo I a. prieš Kristų iki IV-V a.Reikšminiai žodžiai: Geležies lydimo vieta; Geležies lydymo vieta; Keramika; Medžio anglies degimas; Nemuno slėnis; Rudnelės; Rūdnelės; Vidurio Lietuva; Vidurio Lietuva, Neįtvirtinta gyvenvietė; Virbaliūnai; Virbaliūnų gyvenvietė; Šlakas; Bloomeries; Central Lithuania; Ceramic; Charcoal burning; Iron slag; Iron smelting site; Middle Lithuania; Nemunas valley; Slag; Unenclosed settlement; Virbaliūnai; Virbaliūnai settlement.

ENThe article presents the results of the 2005 archaeological research of iron smelting place in Virbaliūnai (Kaunas district, near the Nemunas). The iron-smelting place was discovered while excavating open-cast settlement of Virbaliūnai. This is the first iron-smelting place found in Central Lithuania and greatly enriches the data on production of ironware and weapons. A total of 1033 m2 area was examined and the settlement was 55 metres wide and 175-180 metres long. In chronological order, the settlement can be divided into two parts: the Northeast part dates back to the Bronze or Roman Iron Age, the Southwest part to the Late Roman Iron Age in the 9th-10th centuries. A total of 57 findings were discovered: 9 furnaces, 2 bowls for coal burning, clay mass for furnaces, pottery fragments and others. The most important findings are the 9 iron smelting furnaces. All furnaces were quite similar: iron-smelting bowl was 40-100 centimetres in diameter and 19-46 centimetres deep, the slag outlet channel was 96-130 centimetres long. Most of the furnaces were found in the eastern part of the settlement, they were built there in order to avoid pollution. No ironware was found which would help to date back the furnaces more accurately. However, the analysis of charcoal samples and the found pottery fragments allow to date the furnaces back to the 4th-5th centuries, the transitional period between the Roman Iron Age and the Migration Period. This type of iron smelting furnaces could have been used in the territory of Lithuania from the 1st century BC until the 4th-5th centuries.