The Žygimantiškės charcoal clamps

LTStraipsnyje pristatomi Žygimantiškių medžio anglies deginimo vietų archeologinių tyrinėjimų 1998 m. rezultatai. Šios vietos yra netoli Žygimantiškių kaimo, Šalčininkų rajone, šalia kelio į Rūdninkus. Iš viso aptikta apie 20 vietų, kurios sudaro gana kompaktišką grupę. Iki šiol manyta, kad šioje vietoje esantys kauburai yra Rytų Lietuvos pilkapiai, kurie buvo įtraukti į saugotinų archeologinių objektų sąrašą. 1998 m. ištirti 2 „pilkapiai“ ir išsiaiškinta, kad tai medžio anglies deginimo vietos. Tirtos11 ir 13 metrų skersmens, grioviais apjuostos, deginimo vietos, kurių aukštis virš žemės paviršiaus buvo 60 ir 55 cm. Kauburius sudarė juodas dirvožemis sumaišytas su smulkiais medžio anglies gabaliukais, tarp kurių pasitaikė didesnių, iki 15 cm storio ir 30 cm ilgio, nevisai karbonizuotos medienos gabalų. Verta paminėti, kad mediena buvo pjaunama pjūklu. Tėra vienintelis radinys – viršutiniame sluoksnyje aptikta arklio pasagos vinis, todėl šias deginimo vietas sunku tiksliai datuoti. Istoriniai šaltiniai liudija, kad šioje vietovėje buvo ruošiama medžio anglis XV-XVII a., kuri buvo naudojama geležies lydymui iš balų rūdos. Iš čia kilo Rūdninkų miesto ir Rūdninkų miško pavadinimas. Žinoma, kad geležies amžiuje medžio anglys buvo gaminamos kitokiais būdais, todėl tirtos vietos turėtų būti datuojamos apie XVI-XVII a. ir susiję su 1551 m. Lenkijos kariaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto įkurta patrankų liejykla Valkininkuose.Reikšminiai žodžiai: Anglininkas; Archeologija; Griovys; 16 amžius; Patrankų liejykla; Pietrytinė Lietuva; Sankrova; 16 amžius; 17 amžius; 16 amžius; 17 amžius; Žygimantiškių medžio anglies degimo vieta; Žygimantiškų medžio anglies degykla; 16-17 cent; Archaeology; Cannon foundry; Collier; Ditch; Lithuanian XVI c. history; Pile; Southeast Lithuania; The 16th – 17th c; Žygimantiškės charcoal clamps.

ENThe article presents the results of the archaeological research carried out in 1998 that analysed sites in Žymantiškės where charcoal used to be burned. These sites are located near Žygimantiškės village, in Šalčininkai district, near the road to Rūdninkai. In total, about 20 sites have been found, which make up a rather compact group. So far, it has been thought that the hills at this place are the barrows of Eastern Lithuania that were included in the list of archaeological sites to be protected. In 1998, after 2 "barrows" were explored, it was found that these were sites where charcoal used to be burned The sites for burning, the diameter of which was 11 and 13 meters, surrounded by a ditch were investigated. Their height was 60 and 55 cm above the ground. The hills consisted of black soil mixed with small pieces of charcoal, among which there were larger pieces of not fully carbonized wood, up to 15 cm thick and 30 cm in length. It is worth mentioning that the wood was cut with a saw. The only find was a horseshoe nail found in the top layer, thus it is difficult to accurately date these burning sites. Historical sources indicate that charcoal, used for melting iron from the bog ore, used to be produced in this site in 15th-17th centuries From here came the name of Rūdninkai town and Rūdninkai forest (ore = rūda in Lithuanian). It is known that charcoal was produced in different ways in the Iron Age, so the sites date back to around 16th-17th centuries. Said sites are also connected to the cannon foundry in Valkininkai, which was built in 1551 by the King of Poland and Grand Duke of Lithuania, Sigismund Augustus.