Paparčiai Dominican monastery

LTPaparčiai (Kėdainių r.) istoriniuose šaltiniuose minimi nuo XIV a. Pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta XV–XVI a. sandūroje. 1649 m. Paparčių dvaras buvo padovanotas Dominikonų ordinui. XVII a. viduryje čia buvo pastatytas mūrinis vienuolynas ir bažnyčia. Vienuolynas buvo dviejų aukštų, kartu su bažnyčia sudarė uždarą ansamblį. Rusijos valdžia uždarė vienuolyną, nes jis rėmė 1863–1864 m. sukilimą. Vėliau jo pastatai buvo parduoti ir išardyti. 2000, 2002 ir 2004 m. vienuolyno teritorijoje buvo atlikti kasinėjimai, kurių tikslas buvo sudaryti bent jau preliminarų vienuolyno pastatų planą. Straipsnyje aptariami šių kasinėjimų rezultatai. Jų metu buvo iškasti 49 įvairaus dydžio šurfai, iš viso užimantys 404 m2 plotą. Iškastose vietose kultūrinio sluoksnio storis siekė 0.8–1.9 m. Virš pirminio žemės paviršiaus, kurį sudaro priemolis, susiklostė 20–40 cm storio pilko juodžemio sluoksnis. Šio sluoksnio susidarymo aplinkybės nežinomos. Jame radinių neaptikta. Nustatyta, kad vienuolyno pastatai užėmė apie 2130 m2, vienuolynas – 924 m2, o bažnyčia – 629 m2 plotą. Visas vienuolyno ansamblis užėmė apie 3685 m2 plotą. Pirmoji veikiausiai buvo pastatyta bažnyčia. Į vakarus nuo bažnyčios stovėjo maždaug 0.6 ha ploto kapinės. Trys vienuolyno pastatai buvo sujungti su bažnyčios rytine dalimi. Kasinėjimų metu rasta nedaug radinių. Didžiąją jų dalį sudaro XVII–XIX a. koklių ir namų keramikos liekanos. Nors surinkti duomenys leidžia susidaryti tik bendrą vaizdą apie Paparčių dominikonų vienuolyno ansamblio raidą, jie suteikia galimybę nubrėžti ateities tyrimų gaires.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologiniai kasinėjimai; Barokas; Bažnyčia; Dengta galerija; Katalikų Bažnyčia; Kokliai; Mūrinis vienuolynas; Mūrinės sienos; Paparčių Dominikonų vienuolynas; Renesansas; Vartai; Viduramžių archeologija, naujųjų laikų archeologija, vienuolynas, architektūros istorija; Vienuolynai; Archaeology; Archeological excavations; Baroque; Catholic Church; Church; Cloister; Gate; Masonry monastery; Masonry walls; Medieval archaeology, archaeology of the New Ages, monastery, history of architecture; Monasteries; Paparčiai Dominican monastery; Renaissance; Stove tiles.

ENPaparčiai (Kėdainiai region) is mentioned in historical sources since the 14th century. The first church was built here at the junction of the 15th-16th centuries. In 1649, The Paparčiai manor was donated to the Dominican Order. In the middle of the 17th century, a stone monastery and a church were built here. The monastery was a two-story building, together with the church formed a closed ensemble. The Russian government closed the monastery because it supported the uprising of 1863-1864. Subsequently, its buildings were sold and dismantled. In 2000, 2002 and 2004 excavations were carried out on the territory of the monastery, the aim of which was to create at least a preliminary plan of the monastery's buildings. The article discusses the results of these excavations. During this time, 49 different sizes of huts were excavated, with a total occupancy of 404 m 2. The thickness of the cultural layer of the dugout places was 0.8 to 1.9 m. Above the primary ground, consisting of loam, 20 - to 40 cm layer of gray soil kilted. The circumstances surrounding the formation of this layer are unknown. Nothing was discovered in it. It was found that the monastery buildings occupied about 2130 m2, the monastery - 924 m 2, and the church - an area of 629 m 2.The entire monastery occupied the area of about 3685 m 2. The first building quite possibly was the church. To the west of the church was a graveyard of about 0.6 ha. The three monastery buildings were connected to the eastern part of the church. The excavations have uncovered very little of findings. Most of them are tile and home-made ceramic residues dating back to the 17th-19th centuries. Although the data collected allows us to create only a general picture of the development of the Paparčiai Dominican Monastery ensemble, they provide an opportunity to draw guidelines for future research.