LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono,Vilniaus vaivados evangeliko reformato Biržų ir Dubingių kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612–1655) Kėdainių dvaro bibliotekos knygų sąrašas (1643–1653) tiriamas kaip šaltinis vaivados kultūrinėms orientacijoms apibūdinti, keliamas klausimas, kokie buvo intelektualiniai pagrindai jo vykdytai savarankiškai užsienio politikai. Apie tai sprendžiama iš asmeninės bibliotekos teminių grupių proporcijų, kalbų pasirinkimo ir autorių. Nagrinėjami komplektavimo šaltiniai. Tiriamas bibliotekos santykis su kitomis jo paties ir S. Rysinskio bibliotekomis. Nustatyta, kad 183 knygų biblioteka buvo lotyniška (su mažomis išimtimis); didžioji jos dalis komplektuota studijų Leipcigo, Altdorfo ir Leideno universitetuose bei diplomatinės pasiuntinybės Nyderlanduose bei Anglijoje metu asmens poreikiams tenkinti. Ypatingą dėmesį J. Radvila skyrė Vokietijos žemių ir Nyderlandų istorijai. Šios grupės knygų turinio analizės pagrindu daroma išvada, kad tos knygos jam tarnavo Vakarų Europos politinio mąstymo, o ypač Šiaurės Nyderlandų provincijų kovų dėl nepriklausomybės patirties perėmimui.Remiantis visos bibliotekos autorių ir jų veikalų parinkimo tyrimu daroma išvada, kad jo kutūrinės orientacijos buvo nukreiptos į Vakarų ir Centrinės Europos vakarinės dalies intelektualinius centrus. Erudicijos pagrindus Vilniaus vaivada Jonušas Radvila formavo ne per tarpininkus, o tiesiai ten buvusiuose aukštojo mokslo centruose ir iš tos Europos dalies autorių knygų. Straipsnio priede skelbiamas Jonušo Radvilos asmeninės bibliotekos Kėdainiuose sąrašas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kėdainiai; Bibliotekos; Asmeninės bibliotekos; Didikai ir magnatai; Etmonai; Istorikai; Moterys.
ENThe book list of the Kėdainiai estate library (1643-1653), which belonged to Janusz Radziwill, Field Hetman of the Great Duchy of Lithuania, Voivode of Vilnius, evangelical reformer, prince of the Biržai-Dubingiai family, is analysed in this article in order to define cultural preferences of the voivode and his intellectual background for the independent foreign policy he followed. The ratio of theme groups, language choices and authors found in the voivode's personal library are the best indicators of his intellectual abilities. The research analyses the sources of the book collection as well as the relation of the Kėdainiai library with other libraries owned by the Voivode and Saliamonas Rysinskis’ library. The research has shown that the 183-book library was a Latin library (with minor exceptions), the major part of which was compiled during Janusz Radziwill’s studies in Leipzig, Altdorf and Leiden universities and diplomatic embassies in the Netherlands and England to satisfy personal needs. Janusz Radziwill was particularly interested in the history of German lands and the Netherlands. The analysis of the contents of those books indicates that they helped him perceive political thoughts of Western Europe, especially the experience of the provinces in the North of the Netherlands in their fight for independence. Taking into consideration the analysis of all the authors in the library and their works, it is possible to draw a conclusion that Radwill’s cultural preferences were close to those exercised in intellectual centres of Western and Central Europe. Voivode of Vilnius Janusz Radziwill formed his erudition not through intermediaries, but directly in European centres of higher education and from books written by European authors. The list of books in Janusz Radziwill’s personal library in Kėdainiai is attached to the article.