Да пытання аб складзе палітычнай эліты шляхты Лідскага павета ВКЛ у другой палове XVII ст.
LTStraipsnyje bandoma rekonstruoti Lydos pavieto politinio elito sudėtį XVII a. antrojoje pusėje Didžiojo Šiaurės karo išvakarėse. Aptartas elito ir jo rūšių sąvokos atsiradimas Vakarų Europos istoriografijoje. Šį terminą XIX a. pabaigoje įvedė italų tyrinėtojas V. Pareta. Skiriami finasinis (nulemtas turėto ar įgyto turto) ir intelektualinis elitas. Intelektualinio elito atsiradimą lėmė psichologinai ar intelektualiniai privalumai, leidę juos turintiems asmenims jaustis aukštesniais prieš kitus. Autorius naudojasi daugeliu XVII a. istorinių šaltinių: pavieto bajorų parašais valdovų rinkimuose, kariuomenės sąrašuose ir net maskvėnų 1655 m. (okupacijos metu) sudarytu Lydos pavieto bajorų sąrašu. Išvadose konstatuojama, kad ne visada turėtas turtas buvo proporcingas turėtai politinei įtakai. Kad tapti pavieto elito nariu, reikėjo ne vienos, o visų savybių kartu: būti garbingos kilmės, turėti asmeninių gabumų, įtakingų šeimos ryšių, magnato arba valdovo protekciją, laikyti pavieto pareigybes (urėdus) ir pagaliau turėti pakankamai turto. Atkreiptinas dėmesys, kad elite ilgiau išsilaikė senų, nors ir nusigyvenusių, pavieto bajorų šeimų atstovai. Šiuo laikotarpiu Lydos pavieto elite tebuvo 10-20 giminių atstovai. Darbo pabaigoje skelbiami du rankraštiniai Lydos pavieto bajorų visuotinio karinio šaukimo 1698 m. sąrašai iš Rusijos nacionalinės bibliotekos Peterburge saugyklų.Reikšminiai žodžiai: Bajorai; Elitas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 17 amžius; Lyda; Lydos apskritis; 17 amžius; District of Lyda; Elite; Lithuanian XVII c. history; Lyda; Noblemen; The 17th c; The Grand Duchy of Lithuania.
