Paauglių, gyvenančių globos institucijose ir pilnose šeimose, kognityvinės ir elgesio strategijos: lyties ypatumai
LTStraipsnyje analizuojami tėvų globą praradusių, taip pat pilnose šeimose gyvenančių paauglių kognityvinių ir elgesio strategijų verčių lygių skirtumai. Tyrime dalyvavo globos namuose ir su abiem tėvais gyvenantys paaugliai. Paauglių taikomoms kognityvinėms ir elgesio strategijoms įvertinti buvo naudojamas Strategijų ir atribucijų klausimynas. Statistinės analizės rezultatai parodė, kad praradę tėvų globą paaugliai dažniau taiko disfunkcionalias kognityvines ir elgesio strategijas. Globotiniai mažiau linkę siekti socialinės kitų žmonių paramos, nesitiki sėkmės ir yra susirūpinę dėl nesėkmės galimybės socialinėse situacijose, dažniau taiko būdus, trukdančius įsitraukti į bendravimą bei siekti užsibrėžtų tikslų. Taip pat jiems būdingas ryškesnis pesimizmas ir socialinis vengimas. Pilnose šeimose gyvenantys paaugliai labiau tikisi sėkmės pasiekimų situacijose, susidūrę su problemomis daugiau laiko praleidžia analizuodami įvairius sprendimų būdus bei dažniau taiko užduoties įveikimo strategiją laimėjimų ir socialinėje srityse. [Iš leidinio]
ENThe article analyses differences in the cognitive and behavioural strategies of those adolescents who have lost the guardianship of their parents as well as those who live in full families. Adolescents who live in foster homes and adolescents who live with both parents took part in the research. The Questionnaire of Strategies and Attributions was used to assess the cognitive and behavioural strategies employed by the adolescents. The results obtained by statistical analysis showed that adolescents who have lost the guardianship of parents more often employ dysfunctional cognitive and behavioural strategies. Foster-children are less inclined to seek social support from other people; they don’t expect success and are concerned about the possibility of failure in social situations; they more often employ methods that prevent them from engaging in social relations and seeking their goals. They are also characterised by a more distinct pessimism and social evasion. Adolescents living in full families are more inclined to expect success in achievement situations; they spend more time analysing various solutions when facing problems; and they more often apply a task-solving approach to achieve social status and success.
- Globos namų auklėtinių ir paauglių, gyvenančių pilnose šeimose, adaptacijos ypatumai / Vytautas Gudonis, Indra Butkutė, Kristina Samašonok. Specialusis ugdymas. 2008, Nr. 2 (19), p. 8-21.
- Globos namų auklėtinių socialinių įgūdžių ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose / Kristina Samašonok, Vytautas Gudonis. Specialusis ugdymas. 2007, Nr. 1 (16), p. 54-67.
- Skirtingos lyties 14-16 metų mokinių socialinių įgūdžių panašumai ir skirtumai / Romualdas Malinauskas. Mokslas ir edukaciniai procesai. 2011, Nr. 3 (16), p. 120-127.
- Strategies of coping with the difficulties of young people with mental disorders who have left institutional care for children and youth / Alma Lileikienė. Social welfare: interdisciplinary approach. 2012, Vol. 2(1), p. 93-105.
