The Excavations at Baitai cemetery

LTBaitų kapinynas yra Klaipėdos rajone. Kapinyno tyrinėjimų pradžia siekia XIX a. pabaigą. Tuo metu jį tyrinėjo Karaliaučiaus universiteto profesorius Adalbertas Bezzenbergeris. Jo atlikti tyrimai leido 1984 m. apytiksliai apibrėžti kapinyno aikštelės ribas. 1989 m. pradėti kapinyno kasinėjimai, kurie su pertraukomis buvo vykdomi iki 2007 m. Straipsnyje aptariami šių kasinėjimų rezultatai. Juos vykdant buvo nustatytas centrinės Baitų kapinyno dalies plotas. Jame buvo aptikti 49 kapai. Atkasti kapai datuojami III–V a. pradžia. Tačiau Baitų kapinynas dar ne iki galo ištirtas, tad galima tikėtis papildomos archeologinės informacijos. Jame turėtų būti ir V–VI a. datuojamų kapų. Baitų kapinynas priklauso Vakarų Lietuvos kapinynų su akmenų vainikais arealui. Tiriant šį kapinyną paaiškėjo, kad laidotuvių ceremonijų metu būdavo svarbūs ugnies ritualai, aukoti žirgai arba jų kūno dalys. Dar vienu laidojimo apeigų bruožu reikėtų laikyti specifinę kapų duobių orientaciją, artimą šiaurės–pietų ašiai. Sprendžiant pagal įkapes, Baitų kapinyne būdavo laidojami tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties įvairaus amžiaus asmenys. Kapuose rasta įvairių romėnų eros radinių – ginklų, įrankių, papuošalų, keramikos dirbinių. Įkapės byloja apie Baitų bendruomenės kultūrinius ir prekybinius ryšius su Šiaurės ir Vidurio Europos kraštais. Kapinyno sluoksniuose randama ir gerokai ankstesnių nei romėnų eros radinių. Seniausi radiniai datuojami mezolito laikotarpiu, galbūt mezolito antrąja puse – pirmąja neolito puse (VIII–IV tūkstantmečiais pr. Kr.).Reikšminiai žodžiai: Ankstyvasis tautų kraustymosi laikotarpis; Arklių aukos; Baitai, cementary; Baitų kapinynas; Griautiniai žmonių kapai; Radiniai; Romėniškasis laikotarpis; Tyrinėjimai; Vakarų Lietuvos kapų su akmenų vainikais kultūra; Artefacts; Baitai cemetery; Baičių, kapinynas; Early Migration Period; Horse sacrifices; Human inhumation graves; Roman Iron Age; The West Lithuanian stone circles graves culture.

ENBaitai necropolis is located in Klaipėda County. The beginning of the exploration of the necropolis goes back to the late 19th century. Professor Aldabert Bezzenberger from the University of Königsberg carried out the exploration at that time. In 1984, the results of the exploration lead to an approximately determine the necropolis' area. In 1989, excavations in the necropolis began and with an exception of a few breaks, it continued up until 2007. This paper discusses the findings of these excavations. The radius of the central part of Baitai necropolis was established during the excavations. 49 graves were found. The excavated graves are dated back to the 3rd – early 5th centuries. However, Baitai necropolis has not been fully examined, so more archaeological information can be expected. The necropolis should also have graves dated back to the 5th – 6th centuries. Baitai necropolis belongs to the area of West Lithuanian necropolises with stone wreaths. When the necropolis was being analysed, it appeared that fire rituals were important during the burials; horses or their body parts were also sacrificed. Another feature of the burials could be the specific orientation close to a North-South axis. Based on the grave goods, both men and women of various ages were buried in the necropolis. Various findings from the Roman Era were found in the graves – weapons, tools jewellery and ceramics. Based on the grave goods, Baitai community had cultural and merchant relations with the North and Central European countries. Findings dating back to earlier times than the Roman Era can be found in the layers of the necropolis. The oldest findings are perhaps dated back to the Late Mesolithic – Early Neolithic Ages (8th – 6th centuries BC).

• Baitai Cemetery Grave 37 - an inspiration to return to the question of contacts between Western Balt areas in late Roman period / Rasa Banytė-Rowell. Archaeologia Lituana. 2013, t. 14, p. 157-180.
• Glass beads of the Callatis type in West Lithuanian cemeteries / Rasa Banytė-Rowell. Studia Barbarica : profesorowi Andrzejowi Kokowskiemu w 65. rocznicę urodzin. T. 1 / redakcja: Barbara Niezabitowska-Wiśniewska, Piotr Łuczkiewicz, Sylwester Sadowski, Marta Stasiak-Cyran, Michael Erdrich. Lublin: UMCS wydawnictwo, 2018. P. 364-379.
• Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologinės ekspedicijos: istorija, dabartis ir didžiausi atradimai / Gediminas Petrauskas, Gytis Grižas. Lietuvos muziejų rinkiniai. 2021, Nr. 20, p. 10-27.
• Marija Gimbutas' dissertation and its value: burial customs in the Roman Iron Age / Rasa Banytė-Rowell. Lietuvos archeologija. 2021, t. 47, p. 167-186.