"Rodos, dirbau tyliai..." : apie smuikininką Izidorių Vasyliūną

LTŠiame rašinyje siekiama pristatyti šiandien bemaž užmirštą lietuvių smuikininką Izidorių Vasiliūną (1906-1982), kurio koncertinė veikla - kaip solisto, kamerinės muzikos atlikėjo - prasidėjo dar ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir amžininkų buvo atidžiai stebima bei palankiai vertinama. Deja, I. Vasyliūno, kaip ir daugelio lietuvių kultūros žmonių, profesinės perspektyvos tėvynėje žlugo ties 1944 m. sovietų okupacijos slenksčiu. Sis smuikininkas pasitraukė į Vakarus (Vokietiją. Kolumbiją, vėliau JAV), kur iki pat paskutinio atodūsio energingai tęsė muzikinę veiklą - ne tik kaip solistas, pedagogas, bet ir kaip lietuvių kompozitorių muzikos skleidėjas, naujų kūrinių iniciatorius, aktyvus JAV lietuvių spaudos bendradarbis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emigracija, lietuviškos spaudos bendradarbis; Izidorius Vasiliūnas; Izidorius Vasyliūnas; Kamerinė muzika; Lietuvių muzika; Pedagogas; Smuikas; Smuikininkas; Chamer music; Co-worker Lithuanian press; Emigration; Izidorius Vasiliūnas; Izidorius Vasyliūnas; Lithuanian music; Pedagogue; Violin; Violonist.

ENThe article presents the almost forgotten Lithuanian violonist Izidorius Vasyliūnas (1906-1982), whose artistic career as a soloist and performer of chamber music started as early as the 1930s, and which attracted attention and was positively evaluated by his contemporaries. Unfortunately, I.Vasyliūnas' professional career, as well as that of many other Lithuanian artists, was cut short by the Soviet occupation in 1944. The violinist emigrated to the West (Germany, Columbia, then the USA) where he continued his musical activity up to his last breath, and not only as a soloist and a pedagogue, but also as a performer of the music by Lithuanian composers, an initiator of new works, and an active co-worker of the US Lithuanian press. [From the publication]