Фармаваньне тэрыторыі Гарадзенскага павета у XIV-XVI ст.

LTStraipsnyje tiriamas Gardino pavieto teritorinis formavimasis XIV-XVI a. Gardino pavietas priklausė Trakų vaivadijai, o tokį teritorinį-administracinį statusą gavo dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo metu. Jau XIV a. pabaigoje Gardino žemė buvo suvokiam kaip Lietuvos žemės dalis, skirtingai nei kitos rusėniškos žemės. Gardino pavietą valdė vietininkas-seniūnas, kuris karybos reikaluose buvo pavaldus Trakų vaivadai. Gardino pavietas ribojosi su Palenke Vakaruose, o su Prūsija - Šiaurės Vakaruose. XIV a. pabaigoje ir vėliau šio ribos buvo nustatomos įvairių sutarčių pagalba ir yra gana aiškiai aprašytos. Ribos su kitais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės subjektais formavosi gana stichiškai, be kokių nors ribų nustatymo sutarčių. Į Šiaurią nuo Gardino buvo Perlamo pavietas, kuris priklausė Gardino žemei. Pavietų riba ėjo palei Juodosios Ančios upelį. Gardino pavietą nuo Vasiliškių skyrė miško masyvas (vėlesnė Jazioro giria), o nuo Valkavisko – Svisločiaus ir Rosės upės. 1566 m. administracinės reformos metu, prie Gardino pavieto buvo prijungtas Perlamo pavietas ir dalis Merkinės pavieto. Bandyta prijungti ir kai kuriuos Palenkės valsčius – Knišiną, Augustavą, Raigardą ir kitus, tačiau nesėkmingai. 1567 m. prie Gardino pavieto buvo prijungti du Valkavisko pavieto valsčiai – Meleškos ir Belevičiai. Vėliau Gardino pavieto riba menkai tepakito iki pat XVIII a. pabaigos, kai Rytinė pavieto dalis su Gardino miestu atiteko Rusijos imperijai, o Vakarinė – su Suvalkais, Seinais ir kita – Prūsijai.Reikšminiai žodžiai: Dvarai; Gardino pavietas; Jotvingiai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija; Palenkė; Regionai; Sienos; Borders; Manors; Regions; The Grand Duchy of Lithuania; The Grand Duchy of Lithuania history; The Grodno district (powiat); The Podlasie district; Yotvings.

ENThe article researches the territorial formation of powiat of Grodno during 14-16th centuries. The powiat of Grodno belonged to the province of Trakai; this territorial-administrative status was received during the reign of Grand Duke of Lithuania Gediminas. Different from other Ruthenia lands, in the end of 14th century the land of Grodno was understood as a part of Lithuanian lands. The regent-elder, who in the matters of warfare was subordinate to the voivode of Trakai, ruled the powiat of Grodno. The powiat of Grodno bordered with Polexia in the West and Prussia in the Northwest. In the end of 14th century and later, the treaties determined these borders and they are well defined. The borders with other subjects of Grand Duchy of Lithuania formed spontaneously without any border settlement treaties. To the north from Grodno was powiat of Perlam, which belonged to the land of Grodno. The border of powiats went along the river of Czarna Hańcza. The forest array separated the powiat of Grodno from Vasiliškės (later, the forest of Jazoris) and from Valkavisk – the rivers of Svisločius and Rosė. During the time of administrational reform in 1566, the powiat of Perlam and a part of Merkinė powiat was annexed to the powiat of Grodno. There were tries to annex some of Podlasie provinces – Knyszyn, Augustów, Raigard and others, but these tries bore no fruits. In 1567, two Valkavisk powiat districts Meleška and Belevičiai were annexed to the powiat of Grodno. Later, the border of the powiat of Grodno differed poorly up until the end of 18th century when the eastern part of the powiat with the city of Grodno ended up to the Russian Empire and the western part with Suwalki, Sejny and other parts to Prussia.

• Lietuvos Metrika. Knyga 25 (1387–1546); Užrašymų knyga 25 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Darius Antanavičius, Algirdas Baliulis]. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998. 461 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 8 (1499–1514); Užrašymų knyga 8 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Algirdas Baliulis, Romualdas Firkovičius, Darius Antanavičius]. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995. 709 p.