Kuršiai barrow cemetery

LTKuršių pilkapynas yra rytinėje Žemaitijos dalyje, Kelmės rajono Tytuvėnų seniūnijoje. Šis geležies amžiaus pilkapynas datuojamas I–IV a. Archeologams jis žinomas nuo XIX a. pabaigos. Vėliau pilkapynas buvo ardomas, nuniokotas lobių ieškotojų. Atsižvelgus į kritinę pilkapyno būklę, Vilniaus universiteto Archeologijos katedros ekspedicija 2004–2005 m. ištyrė du labiausiai nuniokotus jo pilkapius (I ir II), o 2006 m. ištirtas ir III pilkapis. Straipsnyje aptariami šių tyrimų rezultatai. 2004–2005 m. atliktų kasinėjimų metu paaiškėjo, kad I ir II pilkapių sampilai buvo supilti iš aplinkinės žemės – smėlio. Sampilų pakraščiuose aptikti akmenų vainikai. Taip pat aptikta apeigų su ugnimi pėdsakų – angliukų. I ir II pilkapių likučiuose iš viso aptikti septyni kapai – penki vyrų ir du moterų. Mirusieji laidoti nedeginti. Įkapių pobūdį daugiausia lėmė mirusiojo lytis, amžius, visuomeninė padėtis. Vyrams į kapus buvo įdėti darbo įrankiai, ginklai ir papuošalai, o mergaitėms ir moterims – daugiausia papuošalai ir smulkūs darbo įrankiai. 2006 m. ištirtame III pilkapyje, lygiai kaip ir I bei II pilkapiuose, aptikti akmenų vainikai, apeigų su ugnimi pėdsakai. Be to, šiame pilkapyje aptiktos moters kapo liekanos. Išskirtinai gausios įkapės rodo, kad ši moteris buvo labai turtinga. Tai vienas turtingiausių baltų genčių teritorijoje rastų moterų kapų. Vėlyvajame geležies amžiuje Kuršių pilkapynas priklausė dideliam kultūros arealui, kuriame gyveno dar galutinai neatsiskyrusių žemaičių, žiemgalių, sėlių ir latgalių protėviai. Kuršių pilkapynas yra būtent žemaičių protėvių teritorijoje.Reikšminiai žodžiai: Gentinė diduomenė; Kuršiai; Kuršių pilkapynas; Laidosena; Pilkapynas; Radiniai; Romėniškiasis laikotarpis; Senasis geležies amžius; Tyrinėjimai, Pilkapių įrengimas; Įkapės; Žemaitija (Samogitia); Artefacts; Barrow Cemetery; Barrows arrangement; Burial customs; Excavations; Funeral rites; Grave-goods; Kuršiai; Kuršiai barrow cemetery; Old iron Age; Roman Iron Age; Samogitia; Tribe's nobility.

ENThe Curonian (Kuršiai) barrow cemetery is located in the eastern part of Samogitia, in Tytuvėnai eldership (Kelmė district). This barrow cemetery from the Iron Age dates back to the 1st-4th centuries. It has been known to archaeologists since the end of the 19th century. Later, the barrow cemetery was destroyed by treasure hunters. Because of the critical condition of the barrow cemetery, the expedition of the Department of Archaeology in Vilnius University explored the two barrows that were damaged the most (I and II) in 2004-2005, and explored barrow III in 2006. The article discusses the results of these investigations. During the excavations of 2004-2005, it was revealed that the mounds of the barrows I and II were poured from the surrounding land - sand. Stones are found on the edges of the mounds. There were also traces of rituals with fire - coals. In the remnants of barrows I and II, seven graves were found - five of men and two of women. The deceased were not burned before burying. The nature of the grave goods was mainly determined by the gender of the deceased, their age, social status. For men, work tools, weapons and ornaments were put into the graves, and for girls and women - mostly ornaments and small work tools. Just like in barrows I and II, stones around the barrow as well as traces of rituals with fire were detected in barrow III, which was explored in 2006. In addition, the remains of a woman's grave were discovered in this barrow. The abundance of grave goods shows that this woman was very rich. This is one of the richest female graves found in the territory of Baltic tribes. In the late Iron Age, the Curonian barrow cemetery belonged to a large area of culture, inhabited by the ancestors of Samogitians, Semigallians, Selonians and Latgalians, who were not completely separated at that time. The Curonian barrow cemetery is exactly in the territory of Samogitian ancestors.