Lieporiai archaeological complex

LTLieporių archeologinis kompleksas šiuo metu įeina į Šiaulių miesto teritoriją. Kompleksui priklausančių Lieporių kapinyno ir Lieporių 1 gyvenvietės archeologinius tyrimus XX a. pabaigoje paskatino sprendimas priskirti šiuos objektus Šiaulių miestui ir naujo gyvenamojo rajono statybos. Straipsnyje aptariami 1990–2006 m. atliktų Lieporių archeologinio komplekso tyrimų rezultatai. 1990–1991 m. kasinėjant Lieporių kapinyne atrasti 83 mirusiųjų kapai, 82 židiniai ir 75 stulpavietės. 1992 m. vykdytų kasinėjimų tikslas buvo nustatyti Lieporių 1 gyvenvietės ribas ir chronologiją. Tyrimai leidžia datuoti gyvenvietę I tūkstantmečio viduriu. 1993 m. buvo patikslintos šios gyvenvietės ribos ir atrasta Lieporių 2 gyvenvietė, datuojama I tūkstantmečio viduriu. Vykdant kasinėjimus Lieporių kapinyne aptikti 95 kapai ir 12 tuščių kapų duobių. Kapus galima skirstyti į keturias grupes ir datuoti IV–VIII amžiais. Daugiau nei pusėje kapų rasta skeletų liekanų, tačiau jie išsilaikę prastai. Palaidotų asmenų lytį siekta nustatyti remiantis įkapėmis ir dantų antropologine analize. Įkapės buvo rastos daugumoje kapų. Lieporių 1 gyvenvietė buvo kasinėjama 1992–2001 ir 2003–2006 m. Buvo išskirti trys kultūriniai horizontai, tyrinėjami gyvenvietės namai, aptiktas Lietuvoje analogų neturintis unikalus geležies lydymo kompleksas. Paaiškėjo, kad VIII a. Lieporių 1 gyvenvietė sudegė ir nebebuvo atstatyta. Galima daryti išvadą, kad IV–VIII a. šioje gyvenvietėje gyveno ir Lieporių kapinynu naudojosi viena bendruomenė. Tikėtina, kad tai buvo žemaičių bendruomenė, patyrusi žiemgalių kultūrinę įtaką.Reikšminiai žodžiai: Geležies amžius; Geležies amžius, baltai, kapinynas, senovės gyvenvietė, archeologiniai tyrimai; Geležies lydimas; Gyvenamieji pastatai; Gyvenvietės; Kapai; Kapinynas; Keramika; Lieporių archeologinis kompleksas; Mediniai šuliniai; Rūdnelės; Įkapės; Bloomeries; Burials; Cemetery; Ceramic; Dwelling buildings; Grave-goods; Iron Age; Iron Age, the Balts, cemetery, old setlement, archaeological research; Iron smelting; Lieporiai Archaeological complex; Settlements; Wooden wells.

ENCurrently, the Lieporiai archaeological complex is included into the territory of Šiauliai city. The archaeological examination conducted in the end of the 20th century at the Lieporiai grave field and Lieporiai settlement 1, forming part of the complex, was encouraged by the building of new residential areas and by the decision taken to assign these objects to the city of Šiauliai. In this article, the results of the 1990-2006 examination conducted at the Lieporiai archaeological complex are discussed. From 1990 to 1991, during the excavation in the Lieporiai grave field, 83 graves for the dead, 82 fireplaces and 75 pole sockets were uncovered. The aim of the excavations of 1922 was to define the limits and the chronology of Lieporiai settlement 1. Based on the findings, the settlement dates back to the middle of the 1st millennium. In 1993, the limits were revised and settlement 2 was discovered. In the Lieporiai grave field, 95 graves and 12 empty grave pits were found. The graves may be distinguished into four groups, dating back to the time from the 4th to the 8th century. In over a half of the graves, skeleton remains were discovered; however, they were not well-preserved. The gender of the buried persons was planned to be established based on anthropological analysis of grave goods, which were found in most of the graves, and teeth. Most of the graves had grave goods. Excavation works at Lieporiai settlement 1 were being conducted from 1992 to 2001 and from 2003 to 2006. Three cultural horizons were distinguished, the houses at the settlement were examined and the unique iron smelting complex, unprecedented in Lithuania, was discovered. It was revealed that in the 8th century Lieporiai settlement 1 burned down and was never rebuilt. It may be stated that one community lived in the settlement and used the Lieporiai grave field from the 4th to the 8th century.