Piliečiai kareiviai: paramilitariniai judėjimai Baltijos šalyse po Pirmojo pasaulinio karo

LTStraipsnyje tyrinėjama paramilitarinė grupė - Lietuvos šaulių sąjunga bei lyginamuoju požiūriu nagrinėjamos kitos dvi paramilitarinės organizacijos, susikūrusios Latvijoje ir Estijoje: latvių Aizsargi (Gynėjai) ir estų Kaitseliit (Gynybos sąjunga). Visos trys buvo įkurtos 1918-1919 m. kaip piliečių savigynos būriai. Gilinamasį šių organizacijų ideologines ištakas, karinę veiklą, politinius tikslus bei iniciatyvas ir ilgalaikius veiklos padarinius, aiškinamasi, kaip jos tapo reikšmingais visuomenės judėjimais. Platesne prasme straipsnyje siekiama suprasti, koks buvo paramilitarizmo ir tautokūros ryšys: ar šis paramilitarizmas buvo Pirmojo pasaulinio karo padarinys ar pokario konflikto rezultatas? Kokie buvo jo legitimumo šaltiniai? Ar tai buvo tautokūros strategija? Kokios yra jo ilgalaikės istorinės pasekmės? Atlikus tyrimą, padaryta išvada, jog nagrinėtos organizacijos buvo ne tik „asociaciniai judėjimai", kurie sustiprino Baltijos valstybių socialinę struktūrą, bet ir judėjimai, kurie sukūrė masines sukarintas organizacijas. Trijų Baltijos šalių paramilitarinius judėjimus išaugino tautinio militarizmo ideologija, susiformavusi ilgai trunkančio karo metais. Pagrindinis šios ideologijos tikslas buvo paversti civilius gyventojus potencialiais piliečiais kariais. Paramilitarizmas dažnai buvo laikomas veiksminga tautos kūrimo strategija, kuri sustiprina piliečių politinį lojalumą, patriotizmą, pareigos jausmą ir pasiryžimą kariauti už tėvynę; visų Baltijos valstybių lyderiai tą suvokė ir mėgino pasinaudoti paramilitarinėmis organizacijomis siekdami politinių tikslų.Reikšminiai žodžiai: 1918-1920; Aizsargi; Baltijos šalys (Baltic states); Kaitseliit; Lietuvos šaulių sąjunga; Paramilitarizmas; Paramitalizmas; Vladas Putvinskis-Pūtvis; Šauliai; 1918-1920; Aizsargi; Baltic States; Kaitseliit; Lithuanian Riflemen's Union; Paramilitarism; Paramilitarity; Riflemen(šauliai); Vladas Putvinskis-Pūtvis.

ENThe article analyses the paramilitary group - the Lithuanian Riflemen's Union and, from a comparative perspective, examines the other two paramilitary organizations established in Latvia and Estonia: the Latvian Aizsargi (Defenders) and the Estonian Kaitseliit (Defense League). All three were found in 1918-1919, as citizens' self-defence units. The attention is paid to the ideological foundations of these organizations, military activities, political goals and initiatives and the long-term consequences of their activities. The article also explains how they became significant movements of society. In a broader sense, the article seeks to understand the connection between paramilitarism and the creation of the nation: Is this paramilitarism a consequence of World War I or the outcome of the post-war conflict? What were the sources of his legitimacy? Was it a strategy for creating a nation? What are its long-term historical consequences? Having carried out the research, it can be concluded that the organizations examined were not only "associative movements", which strengthened the social structure of the Baltic States, but also movements that created massive paramilitary organizations. The paramilitary movements of the three Baltic States were inspired by the ideology of national militarism that formed during the war. The main goal of this ideology was to turn the civilian population into potential citizen soldiers. Paramilitarism has often been seen as an effective strategy for creating a nation that strengthens its citizens, their political loyalty, patriotism, sense of duty and determination to fight for their homeland; the leaders of all the Baltic States understood this and tried to use paramilitary organizations for political purposes.

• Bandymas apčiuopti šaknis: ideologinės Lietuvos šaulių sąjungos ištakos / Vygantas Vareikis. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2014, t. 28, p. 19-40.
• Building nationalism: monuments, museums and the politics of war memory in inter-War Lithuania / by Vėjas Gabriel Liulevičius. Nordost-Archiv. 2009, Bd. 17 (2008), p. 230-247.
• Kaip Kovno tapo Kaunu: miesto lituanizavimas 1918-1940 m / Mindaugas Balkus. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2023. 247 p.
• Kultūrinės veiklos centrai tarpukario Lietuvoje: "šaulių namai – tautos namai" / Vytautas Jokubauskas. Lituanistica. 2015, Nr. 3, p. 166-184.
• Lietuvos kariuomenė, 1918-1920 / Vytautas Lesčius. Vilnius : Leidybos centras, 1998. 619 p.
• Lietuvos šauliai, Latvijos aizsargai ir Estijos kaitseliitai Holokausto akistatoje: lyginamoji analizė / Hektoras Vitkus. Lituanistica. 2015, Nr. 3, p. 196-220.
• Lietuvos šauliai tarpukariu: lietuviai, katalikai, visuomenės elitas / Vytautas Jokubauskas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2014, t. 28, p. 75-102.
• Lietuvos šaulių sąjungos politinė ir karinė veikla (1919-1923) : disertacija / Vygantas Vareikis. Kaunas, 1999. 145 lap.
• Nemunaitis ir jo parapija : Nemunaičio parapijos 380-osioms metinėms / Sigitas Jegelevičius. Vilnius : Katalikų akademija, 2002. 2 kn.
• Perloja, 1378-1923 / Petronėlė Česnulevičiūtė. Vilnius : [Lietuvos krašto apsaugos ministerija : 2008. 215 p.
• Sąjungininkai ir (ar) priešai: tautinių mažumų įvaizdžiai Lietuvos šaulių sąjungos, Latvijos Aizsargi ir Estijos Kaitseliit ideologijose / Hektoras Vitkus. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2014, t. 28, p. 223-259.
• The Baltic States from 1914 to 1923 : the First World War and the wars of independence / Andrew Parrott. Baltic defence review. 2002, 8, p. 131-158.
• The Lands between : conflict in the East European borderlands, 1870-1992 / Alexander V. Prusin. Oxford, Oxford University Press, 2010. 324 p.
• The Making of modern Lithuania / Tomas Balkelis. London ; Routledge, 2009. xxvii, 176 p.