Liaudies dainos artikuliacija pateikėjų "žodyne"

LTStraipsnio objektas – žemaičių liaudies dainininkų duomenys apie dainos atlikimo, kaip lokalinio muzikos dialekto artikuliacijos, procesą, pateikėjų (etnoforų) vartojami terminai bei tipologija. Darbo tikslas – atskleisti žemaičių muzikinio dialekto artikuliacijos “žodyno” ypatumus. Taikomi tyrimo metodai: statistinės, sociologinės ir lyginamosios analizės, tipologinis.Tyrimui naudojami šaltiniai – publikuoti straipsniai apie Žemaitijos regiono liaudies dainų pateikėjus, anketos arba klausimynai, pokalbių (interviu) su informantais garso įrašų transkripcijos. Iš viso 73 fiksuoti dokumentų vienetai.Ištyrinėjus tyrimui naudotą medžiagą ir sugrupavus liaudyje vartojamus dainos terminus, autorė išskyrė 4 liaudies dainų tipus, atspindinčius žemaičių dainų atlikimo (artikuliacijos) būdus:1) lėtos, ilgos, tęsiamos dainos 2) tęsiamos dainos banguojančia melodija ir reikalaujančios išvingiuoto išdainavimo 3) linksmos, jumoristinės, akcentuoto ritmo dainos 4) garsios, skambios, gana lygaus ritmo lauko dainos. Taip pat daro prielaidą, kad be įprastinio “turavojimo”, kai kuriose šiaurės ir pietų Žemaitijos vietovėse būta burdoninio pritarimo (basavojimo) tradicijos. Priėjo išvados, kad Žemaitijos regione dominuoja žemi moterų balsai; išskirtinis dėmesys teikiamas balso stiprumui, aiškiai artikuliacijai bei darniam balsų skambėjimui.Reikšminiai žodžiai: Etninė muzika; Liaudies dainos; Artikuliacija; Žemaičiai; Liaudies dainininkai; Ethnic music; Folk song; Articulation; Samogitians; Folk singers.

ENThe subject of the article is the data on the process of performing of songs by Samogitian folk singers as an articulation of the local musical dialect, as well as the terms and typology, used by the presenters. The study aims at revealing the peculiarities of the “vocabulary” of articulation of the musical dialect of Samogitians. The applied methods of study: statistical, sociological, comparative and typological analysis. The sources, used for the study are the published articles on the presenters of folk songs of the Samogitian region, questionnaires and transcriptions of sound recordings of the interviews with the informants. Totally 73 documents were registered. Upon examination of the materials, used for the study and grouping the used folk song terms, the author distinguishes four types of folk songs, reflecting the ways of articulation of Samogitian songs: 1) long and slow songs; 2) long and slow songs with a wavy melody and requiring certain meandering singing; 3) jolly and humorous songs of an accentuated rhythm; 4) loud and high-sounding field songs of a quite flat rhythm. In addition the presumption is made that apart from the usual “turavojimas”, in certain areas of the Northern and Southern Samogitia there is a tradition of a certain droning undersigning (basavojimas). The author makes the conclusion that low female voices are predominant in the Samogitian region; exceptional attention is dedicated to the strength of voice, clear articulation and harmonious sound of voice.