LTStraipsnis skirtas katalikų bažnyčios požiūriui į savižudybę ir savižudybių prevenciją. Nagrinėjamas savižudybės traktavimas krikščionybėje, akcentuojant, kad Dievo įsakymas „Nežudyk" suprastinas ne tik kaip draudimas siekti kito ar savo mirties, bet ir kaip įspėjimas nenaudoti smurto žmogiškiems santykiams spręsti. Pažymima, kad bandydamas nusižudyti, žmogus imasi kraštutinės smurto priemonės, kuri vien kaip smurtas nepatartina, nes tai nekrikščioniškas būdas spręsti problemas. Akcentuojama, kad krikščioniška auklyba skatina tėvus ir kitus auklėtojus nuo pat mažens diegti vaikui įvairius kitus būdus susidoroti su kliūtimis ir sunkumais, nesigriebti nei žodinio, nei fizinio, nei asmeninio, nei valstybinio smurto. Pabrėžiama, kad gyvybė yra Dievo duota dovana, t.y. žmogus nėra jos savininkas, o tik globėjas ar prievaizdas, todėl savižudybė priešinga meilei sau, Dievui, taip pat tai yra nusižengimas bendruomenei, kuri irgi turi teisę į žmogaus gyvybę bei jo indėlį į bendruomenę. Autoriaus nuomone, žmogaus gyvenimas yra grandinė sprendimų ir pastangų įveikti sunkumus. Jeigu žmogus visą gyvenimą tenkina kitų poreikius, noriai tarnauja šeimai ir ne tik jai, galima numanyti, kad ir mirties akimirką jį kviečiančiam Dievui jis neatsakys. Aptardamas savižudybių prevencijos klausimus, autorius akcentuoja, kad gydomąjį krikščionybės uždavinį liudija ligoninių, prieglaudų, mokyklų tinklas, taip įaugęs į Vakarų kultūrą, kad net nebeprisimenamas bažnytinis jos pradas, o psichologinę pagalbą suteikia ne tik paramos grupės, bet ir pats krikščioniškasis mokymas apie gyvenimo prasmę Dievuje.Reikšminiai žodžiai: Biblija; Dekalogas; Gailestingumas; Katalikų Bažnyčia; Neviltis; Savižudybių prevencija; Savižudybė; Slaugos ligoninė; Bible; Catholic Church; Decalogue; Despair; Hospice; Mercy; Suicide; Suicide prevention.
ENThe article is devoted to the Catholic Church's view to suicide and suicide prevention. The treatment of suicide in Christianity is under consideration, emphasising that God's command "Do not kill" would be understood not only as a prohibition to seek another to die, but also as a warning not to use violence to deal with human relationships. It is noted that when attempting to commit suicide, a person takes extreme violence, which is not only an unacceptable kind of violence, it is a non-Christian way of solving problems. It is emphasised that Christian education encourages parents and other educators from the very beginning to provide the child with various other ways to cope with obstacles and difficulties, not to resort to verbal, physical, or personal violence. It is emphasised that life is a gift given by God, i.e. Human is not its owner, but the patron saint or guardian, and therefore suicide is opposite to love for himself, God, and this is a misdemeanour for a community that also has the right to human life and its contribution to the community. In the author's view, human life is a chain of decisions and efforts to overcome difficulties. If a person satisfies the needs of others all his life, he is willing to serve the family and not only to him; it can be assumed that he will not answer for the moment of death to the inviting God. Discussing the issues of suicide prevention, the author emphasises that the healing Christian mission is evidenced by a network of hospitals, shelters, schools, thus enriched in Western culture, that even the church's beginning is not recalled, and that psychological assistance is provided not only by support groups, but also by the Christian teaching of the meaning of life itself in God.