Spausdinto žodžio autoritetas XIX a. Lietuvos kaime

LTŠvietimo epochos fone aptariama XIX a. Lietuvos kaime besikurianti valstiečių skaitytojų bendrija, išryškinamas didėjantis kultūros autoriteto vaidmuo, iškeliamas valstiečiui prieinamiausias kultūros atributas – knyga. Straipsnyje daug dėmesio skiriama įvairioms tuometėms skaitymo strategijoms aptarti: skaitymui kaip tipiškai pradinių mokyklų praktikai (alfabetizacijos procesas), skaitymui balsiai ir tyliai, skaitymui siekiant estetinio išgyvenimo ir t. t. Aptariant spausdinto žodžio autoritetą XIX a. Lietuvos kaime, analizuojama šį procesą liudijanti XIX a. 3–8 dešimtmečių lietuvių didaktinė proza, memuaristika ir kiti tekstai. Šiems tekstams aptarti, interpretuoti taikoma istorinė-kultūrinė analizė, literatūros sociologijos bei komunikacijos studijų požiūris. Nors šio straipsnio akiratyje visų pirma yra valstiečių luomas, bet svarbus jo kontekstas buvo bajoriškoji kultūra ir jos požiūris į kultūros autoritetą. Todėl straipsnyje remiamasi ir XIX amžiaus bajoriškosios kultūros ženklais. Spausdinto lietuviško žodžio plitimas Lietuvos kaime – itin svarbus XIX a. ženklas, nesustabdytas nė carinės Rusijos 1864 m. neteisėtai įvesto lietuviškos spaudos draudimo. Valstietis, imdamas į rankas knygą, lavėja, tampa kultūros vartotoju, o ilgainiui ir kultūros kūrėju. Raiškus tokio proceso pavyzdys – valstietis Jurgis Bielinis, ėmęsis knygnešystės, plunksnos, laikraščio „Baltasis erelis“ leidybos. Svarbu pabrėžti ir tai, jog knygnešystė daug prisidėjo keliant knygos ir kitokių spaudinių autoritetą XIX a. Lietuvos kaime. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Spauda; Skaitymas; Lietuviškos knygos; Komunikacija; Mokymas; Bendrija; Publishing; Reading; Lithuanian books; XIXth century; Communication; Education; Society.

ENThe community of peasant readers emerging in Lithuanian villages of the 19th c. is discussed in the background of the Enlightenment, as is the increasing role of the cultural authority emphasized and the most accessible attribute of the culture – the book – to the peasants revealed. A lot of attention in the article is paid to the consideration of various reading strategies of that time: reading as the typical practice of primary schools, reading aloud and quietly, etc. In discussing the authority of the printed word in the Lithuanian village of the 19th c. the didactic prose, memoirs and other texts of from the 3rd till the 8th decade of the 19th c. evidencing this process are analysed. Although the estate of peasants is primarily within the scope of this article, the significant context of it is also the culture of noblemen and its attitude towards the cultural authority. The dispersion of the Lithuanian word in Lithuanian villages is a very important symbol of the 19th c., which was not even suppressed by the prohibition of the Lithuanian press illegally introduced by the czarist Russia in 1864. Having a book to read the peasant becomes more educated, becomes a consumer of the culture and eventually becomes a creator of culture. An expressive example of such process is the peasant Jurgis Bielinis, who operated as the “knygnešys” (book smuggler), took to writing and publishing of the newspaper “Baltasis erelis“ (“The White Eagle”). It is important to also emphasize that the contribution of “knygnešystė” (book smuggling) was substantial in raising the authority of the book and other printings in the Lithuanian village of the 19th c.

• Komunikacija / Communication
• Sociologija / Sociology