Biografija ir istorija: autobiografijų interpretavimas kintant politiniams režimams

LTIstorinių įvykių tyrimai per žmonių autobiografinius pasakojimus atliekami remiantis socialiniuose moksluose plačiai priimtu hermeneutiniu požiūriu, naikinančiu pozityvistine priešpriešą tarp tariamai „objektyvaus" įvykio ir „subjektyvios" patirties. Todėl individualios įvykių interpretacijos svarbios tiek istorikams - pasakojamosios istorijos tyrėjams, tiek sociologams bei psichologams, tiriantiems tų įvykių įtaką socialiniams bei psichologiniams žmonių gyvenimo aspektams. Kai įvykiai ir katastrofos suvokiami kaip griaunantys ligtolinio gyvenimo pagrindus, žmonės perkuria savo biografijas, kad rastų naują praktinę orientaciją ir išgyventų. Kol kas mažai žinome, kaip Lietuvoje formuojasi sovietinio laikotarpio atmintis. Nepriklausomybės atkūrimo pradžios kolektyvinėje atmintyje bandyta sovietinį laikotarpį atmesti, „pamiršti" kaip nereikšmingą, „svetimą", nutraukusį normalią visuomenės raidą ir bent simboliškai „sugrįžti" į 1940-uosius - laiką iki sovietinės okupacijos. Straipsnyje aiškinamasi kaip išgyvenę sovietinio laikotarpio įvykius žmonės įprasmina savo patirtį, kokias prasmes suteikia išgyventiems įvykiams? Tyrimas atliktas analizuojant vieno Šiaurės Lietuvos valsčiaus gyventojų autobiografijas. Analizė parodė, kad pastebėtos sovietinio laikotarpio atminties formavimosi tendencijos būdingos didesnėms žmonių grupėms. Tyrimo rezultatai liudija, jog tik disidentams būdingas istorijos tęstinumo jausmas, o kiti eliminuoja prisiminimus ir atminties neišlaiko. Sovietinės patirtys atsiminimuose dažnai depolitizuojamos, arba apskritai nepermąstomos ir neįsisavinamos.Reikšminiai žodžiai: Asmenybė; Autobiografija; Biografija; Istorija; Psichologija socialinė tvarka; Socialiniai mokslai; Sovietinis režimas; Teorija; Autobiography; Biography; History; Personality; Psychology; Social Sciences; Social structures; The Soviet regime; Theory.

ENThe research on the historical events through human autobiographical stories is carried out based on a hermeneutical approach widely used in social sciences, which destroys the positivistic opposition between the alleged "objective" event and "subjective" experience. Therefore, the individual interpretations of the events are important for historians, narrative history researchers, as well as for sociologists and psychologists who are investigating the impact of these events on the social and psychological aspects of the human life. When the events and catastrophes are understood that they destroy the foundations of a before-then life, people recreate their biographies in order to find a new practical orientation and to survive. There is still little information about how the memory of the Soviet era formed in Lithuania. At the beginning of the independence re-establishment the collective memory attempted to reject the Soviet era, "forget it" as an irrelevant "guest", which the ended a normal development of the society and at least symbolically "return" to the year 1940, the time before the Soviet occupation. The article examines how the survivors of the events in the Soviet era give sense to their experience, what meaning it gives to the outlived events? The research was carried out by analysing the autobiographies of the municipality population in the Northern Lithuania. The analysis showed that the tendencies of the Soviet era memory formation are common for larger groups of people. The research results show that the feeling of the history continuity is only typical for the dissidents, while others eliminate the memories and they do not sustain memory. In memories the Soviet experiences are often depoliticised or not thought over and absorbed at all.

• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History