Sprendimas tarptautiniuose santykiuose : teorija ir praktika (istoriko atsakomybės aspektu)
LTIstoriko, analizuojančio sprendimą tarptautiniuose santykiuose, pečius užgula atsakomybė ne tik už sprendimo darymo rekonstravimą, bet ir padaryto sprendimo autorystės bei aplinkybių nustatymą, sprendimo padarinių įvertinimą bei jų egzistencijos įrodymą, taip pat už sprendimo įvertinimą racionalumo požiūriu. Kur glūdi istoriko, nagrinėjančio ir vertinančio sprendimą tarptautiniuose santykiuose, atsakomybės raktas? Tai klausimas, į kurį bandoma atsakyti šiame pranešime, kartu pateikiant teorinius analizės dalykus bei konkretų sprendimo pavyzdį iš pačios autorės atliktų Lietuvos diplomatijos Skandinavijoje tyrinėjimų (sprendimas 1927 m. uždaryti atstovybę Stokholme). Sprendimo racionalumo suvokimas visais atvejais esti reliatyvus. Labai dažnai politiko sprendimas būna sėkmingas laimingo atsitiktinumo ar rizikos dėka. Galima daryti išvadą, kad racionalus veikimo būdas susideda iš visų politiko rankose laikomų svertų bei jo drąsos darant sprendimą. Ar galime tą patį pasakyti apie istoriko analizės tikslumą ir sprendimo įvertinimą? Kada istoriko analizė ir vertinimas būna sėkmingi? Atsakymas, ko gera, paprastas. Analizė turi remtis ne tik dominuojančių faktų, veiksnių ir įtakų konstatavimu, tačiau ir atidumu sentimentams bei dvasinėms pajėgoms. Taip pat labai svarbu nesiangažuoti ties vieno fakto ar veiksnio lemiamu vaidmeniu, nes tai gali iškreipti sprendimo analizės esmę. Istoriko atsakomybės (sprendimo tyrime) raktas glūdi kraštutinumų, išankstinio angažavimosi, didesnių faktinių klaidų vengime bei nepalaužiamų istoriko dvasios išteklių išsaugojime.Reikšminiai žodžiai: A. Voldemaras; B. K. Balutis; Ig. Šeinius; Istorija; Lietuvių ir švedų santykiai; Lietuvos atstovybė Stokholme; Praktika; Sprendimas; Sprendimų priėmimas tarptautiniuose santykiuose; Tarptautiniai santykiai; Teorija; Užsienio politikos sprendimo priėmimo analizės etapai; Užsienio politikos sprendimų priėmimo analizė; Švedija (Sweden); A. Voldemaras; Analysis of decision-making in foreign policy; B. K. Balutis; Decision; Decision-making in international relations; Foreign relations; History; Ig. Šeinius; Lithuania; Lithuanian Embassy in Stockholm; Lithuanian and Swedish relations; Practice; Stages of analysis of decision-making in foreign policy; Sweden; Theory.
ENA responsibility falls on the shoulders of a historian that analyses decision in the international relations and not only for the reconstruction of the decision but also for the decision authorship and determining facts of circumstances, assessment of the consequences of the decision and proving their existence and also assessment of the decision in a rational point of view. Where does the key of responsibility of the historian that analyses and assets decision in international relation lie? This report is trying to answer this question. At the same time, theoretical aspects of the analysis and concrete example of a decision from the authors, conducted research on Lithuanian diplomacy in Scandinavia (decision in 1927 to close the representation in Stockholm) are presented. In all cases, the perception of the rationality of a decision is relative. Very often, a decision of a politician is successful due to a chance or a risk. It can be concluded that a rational operating method consists of all the leverage held by the politician and his courage in making the decision. Can we say the same thing about the accuracy of the analysis made by a historian and the assessment of a decision? When the analysis and the assessment made by a historian is successful? The answer is probably simple. The analysis has to be based not only on the dominant facts, factors and determination of influences but also on the attention to sentiments and spiritual forces. What is more, it is important not to cling to one fact or factor as the determinant aspect because it can distort the main point of the decision analysis. The key of the responsibility of a historian (in decision analysis) lies in the extremes, forbearance and avoidance of bigger factual mistakes and the preservation of the unshakable resources of the spirit of a historian.
