Lietuvių kalbos dėstymo Jogailaičių universitete istorija ir dabartis

LTStraipsnio tikslas – trumpai apžvelgti lietuvių kalbos dėstymo Jogailaičių universitete istoriją ir aptarti dabartinę lietuvių kalbos dėstymo šiame universitete metodiką bei problemas. Nors lietuvių kalba čia dėstoma jau visą šimtmetį, iki šiol nepasirodė nė viena publikacija, kurioje būtų plačiau aptariama lietuvių kalbos dėstymo Krokuvoje raida, niekur nebuvo pasigilinta į dabartinę lietuvių kalbos dėstymo padėtį. Šiuo straipsniu siekiama pažymėti, be abejo, reikšmingą ir gražų jubiliejų, paminėti žmones, kurių pastangomis lietuvių kalba visą minimą laikotarpį gyvavo Jogailaičių universitete. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Jogailaičių universitetas – bene vienintelė Lenkijos aukštoji mokykla, kurioje lietuvių kalba dėstoma be didesnių pertraukų jau 100 metų. Žvelgiant į praeitį, į ilgą istoriją, jokiu būdu negalima tvirtinti, kad tai buvo lengvas laikotarpis. Sudėtinga politinė padėtis, įtempti, ypač XX a. pradžioje, Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio santykiai – ne vieninteliai trukdžiai, dėl kurių buvo sunku išsaugoti lietuvių kalbos kursą Krokuvoje esančiame Jogailaičių universitete. Tai viena iš daugelio priežasčių, dėl kurių šiame straipsnyje ypatingas dėmesys kreipiamas į asmenis, kurie visą šį laikotarpį dėstė lietuvių kalba, taip pat į tuos asmenis, dažniausiai universiteto profesorius, kurių pastangomis lietuvių kalba universitete buvo puoselėjama ir, nepaisant nepalankių aplinkybių, vis dėlto dėstoma. Be istorinės apžvalgos, bus stengiamasi įsigilinti ir į lietuvių kalbos dėstymo metodikos kaitą. Žvelgiant iš šimto metų perspektyvos, vienareikšmiškai galima tvirtinti, kad per tą laikotarpį labai keitėsi kalbos mokymosi tikslai.Studentai iš pradžių norėjo susipažinti su galbūt jau nykstančia, bet archajiška ir vis dar lingvistiniu aspektu be galo įdomia viena iš dviejų dar likusių gyvųjų baltų kalbų. Vėlesniaisiais laikais lietuvių kalba tapo įdomi kaip kaimyninės, bet kartu ir labai mažai pažįstamos šalies kalba. Šioms permainoms įtakos turėjo tiek pačių studentų poreikiai, tiek kintanti politinė padėtis ne tik Europoje, bet ir Lenkijos bei Lietuvos santykių srityse. Nelieka nė mažiausių abejonių, kad kiekvienas dėstytojas turėjo ir savo kalbos dėstymo metodus. Pasitelkus lyginamųjų tyrimų metodus, straipsnyje bandoma nagrinėti ir nušviesti lietuvių kalbos dėstymo metodiką Jogailaičių universitete tiek XX a. pradžioje, tiek paskutiniaisiais dešimtmečiais. Taigi tyrimo laikotarpis dalijamas į dvi nelygias dalis: pirmoji – nuo pradžios iki XX a. paskutiniojo dešimtmečio, antroji – nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio iki mūsų dienų. Toks dalijimas grindžiamas tuo, jog pirmasis aptariamasis laikotarpis pasižymėjo nevienalytiškumu tiek dėstytojų, tiek dėstymo, tiek laukiamų rezultatų aspektais. O antrasis laikotarpis gerokai stabilesnis: dirba tas pats dėstytojas, keičiasi tik mokymosi tikslai ir mokymo metodai. Straipsnyje pažymimas ir dar vienas aspektas, kurio negalima palikti nuošalėje – tai kalbos mokymas atsižvelgiant į mokomosios kalbos (mūsų atveju – lietuvių) kultūros dalykus. Kadangi kalbos mokymasis neapsiriboja vien gramatikos ir kalbos dalykais, o mokydamiesi kalbų susipažįstame su to krašto kultūra ir tradicijomis, straipsnyje nagrinėjamos pačios opiausios temos, reikalaujančios atsižvelgti į Lietuvos ir Lenkijos kultūrų ypatumus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Jogailaičių universitetas; Lietuvių kalbos dėstymo metodika; Jagiellonian University; Jagiellonian University, the Lithuanian language, Lithuanian language teaching methodology, the Lithuanian language for foreigners; Lithuanian language teaching Methodology; The Lithuanian language; The Lithuanian language for foreigners.

ENThe aim of this study is to analyse the tradition of Lithuanian language teaching at Jagiellonian University and to discuss the current situation focusing, among other things, on the problems of methodology. Despite the fact that the Lithuanian language has been taught at Jagiellonian University for over a century, its teaching tradition and the current situation has never been thoroughly analysed. Moreover, Jagiellonian University must be the only institution of Higher education in Poland to teach Lithuanian almost uninterruptedly for a hundred years. Therefore, the present article also aims at commemorating this important anniversary by paying due tribute to people, the teachers and professors of the university, whose efforts helped to maintain Lithuanian at Jagiellonian University over this long period of time. From a historical perspective, this period of time was marked by rather complicated political relations between the states of Lithuania and Poland, especially at the beginning of the 20th century. For that reason, it was particularly difficult to preserve the course of the Lithuanian language at Jagiellonian University. In addition to historical perspective, the study aims at investigating the change in methodological and motivational aspects of teaching Lithuanian. Over this hundred-year period students’ motivation for studying Lithuanian has significantly changed. At the beginning it was a wish to learn more about an archaic language itself, which was almost on the verge of extinction but rich in its linguistic features and representing one of the two remaining Baltic languages, that motivated students to study it.In the later times, the Lithuanian language gained attractiveness as a language of a neighbouring, but still very unfamiliar country. The latter change was influenced by an altering situation in Europe as well as positive political changes in the relations between Poland and Lithuania. As far as methodology is concerned, the changes in methods were very much dependent on the changes in the teaching staff. In that regard, the hundred years can be divided into two periods: the first period lasting from the beginning to the last decade of the 20th century and the second period extending to the present days. The first period is marked by a constant change of teachers and the ensuing heterogeneity of teaching methods and learning outcomes. The second period is marked by more stability in the teaching process with the same teacher working for a longer time. Finally, a significant aspect of language learning that has been recently accentuated in the courses of Lithuanian at Jagiellonian University is the close interrelation between language and culture. Thus, the present study also examines the acquisition of linguistic competence in view of Lithuanian and Polish cultural differences. [From the publication]

• Józef Albin Herbaczewski : pisarz polsko-litewski / Vaiva Narušienė. Kraków : Towarzystwo Autorów i Wydawców Prac Naukowych "Universitas, cop. 2007. 420 p.
• Žinomas nežinomas Juozapas Albinas Herbačiauskas : J.A. Herbačiausko gyvenimo ir kūrybos pėdsakais / Eugenija Vaitkevičiūtė. Kaunas : Naujasis lankas, 2007. 303 p.