Du šv. Kazimierui skirti XIX a. pamokslai

• Two 19th-Century Sermons for St. Casimir
• Two 19th century sermons devoted to St. Casimir

LTStraipsnyje analizuojami du pamokslai, skirti šventojo Kazimiero iškilmėms – vienas jų iš anoniminių rankraštinių lietuviškų pamokslų sąsiuvinio, kitas – kunigo Juozo Šipausko, sakytas 1872 m. Veiveriuose, ir jų sąsajos su Antano Baranausko „Pasikalbėjimu Giesminyko su Lietuva“, kuriame išsakytos mintys sukėlė aršią kritiką ir autoriaus pasmerkimą bei neigiamus vėlesnius tautinio atgimimo ideologų bei sovietinius vertinimus. Formalios chronologijos požiūriu abu pamokslai yra vėlyvesni už „Pasikalbėjimą Giesminyko su Lietuva“, sukurtą 1859 m. Tačiau gana archajiška pamokslų kalba bei jų struktūros bendrumai liudija, kad abu šie tekstai priklauso kur kas senesnei tradicijai, ir leidžia spėti svarbiausius klausytojų įtikinimo, aiškinimo motyvus bei jų sudėstymą funkcionavus jau ankstesniuose pirmtakuose. Pamokslai paryškina nuosekliai katalikiškos „Pasikalbėjimo Giesminyko su Lietuva“ programos kilmę ir pobūdį – programos, kurios ašis yra evangelinė išganymo samprata ir jos formuojama vertybinė hierarchija. Aptariamos homilijos yra geras kontekstas Baranausko kūriniui, o šis – šv. Kazimierui dedikuotiems pamokslams dar ir tuo požiūriu, jog leidžia suvokti, kaip XIX a. tapusios ypač jautrios laisvės, turto, mokslo temos įrašomos į pasaulio, istorijos, žmogaus katalikiškojo suvokimo paradigmą.Reikšminiai žodžiai: Pamokslai; St. Casimir; Sermon; 19th century.

ENThe article analyses two sermons for the occasion of Saint Casimir’s celebrations – one from an anonymous manuscript collection of Lithuanian sermons, and the other told by priest Juozas Šipauskas in 1872 in Veiveriai. The article also examines their relationship to Antanas Baranauskas’ “Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva”, the ideas of which brought severe criticism and condemnation of the author, as well as the later negative assessments by the ideologues of the national rebirth movement and the soviets. Chronologically, both sermons were given at a later date than “Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva”, which was created in 1859. However, the rather archaic language of the sermons and the commonalities of their structure indicate that both these texts belong to a much older tradition and allows to speculate that the main elements of persuasion and clarification, as well as their structure, existed in their predecessors as well. The sermons highlight the origin and the nature of the consistently Catholic programme of “Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva”. This programme centres on the notion of evangelical redemption and the value hierarchies resulting from it. The homilies under discussion provide an excellent background to Baranauskas’ work, while the latter – to the sermons dedicated to St. Casimir. Both help to understand how the subjects of freedom, wealth and science, which became particularly sensitive in the 19th century, entered the paradigm of the Catholic understanding of the world, history, and the human.